- Augustas Stankevičius, Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rinkėjams sekmadienį eisiant rinkti naujo Seimo, partijos siūlo įvairius gynybos prioritetus – nuo 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio finansavimo iki didesnio dėmesio oro gynybai.
Naujienų agentūra BNS tęsia antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Joje rinkimuose dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.
Trečiojoje straipsnių ciklo publikacijoje partijų klausėme, kiek lėšų gynybai turėtų skirti Lietuva, skaičiuojant nuo BVP. Taip pat domėjomės, ar politinės jėgos tęstų dabartinį ginkluotės įsigijimo planą, ar perdėliotų prioritetus.
Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Mūsų požiūris – labai paprastas: tiek, kiek šiuo metu gynybai reikia, tiek reikia ir skirti. Kalbant apie gynybą, labai svarbus prioritetų klausimas. Gali būti ir taip, kad vienais metais gali reikėti skirti 4,5 proc. (nuo BVP – BNS), o kitais gal bus reikalingi vos 2,5 procento. Tobulinsime ginkluotės įsigijimo planą pasitelkus profesionaliausius žmones, išmanančius gynybos ir nacionalinio saugumo klausimus.
Laisvės partija
Finansavimas gynybai turėtų siekti bent 4 proc. BVP. Svarbiausi prioritetai – oro gynybos, toliašaudės artilerijos, dronų pajėgumų stiprinimas, profesionalios kariuomenės, savanorių ir šaulių aprūpinimas, Vokietijos brigadai priimti reikalingos infrastruktūros užtikrinimas.
Liberalų sąjūdis
Lietuva turi padidinti savo gynybos biudžetą, kad galėtų įsigyti daugiau ginkluotės ir apmokyti daugiau karių, todėl palaikome iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. nuo BVP. Būtina užtikrinti tvarų gynybos finansavimo modelį. Gynybos finansavimas yra ne vien valstybės biudžeto klausimas, siūlome naudoti skirtingus gynybos finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, skolinimąsi iš gyventojų obligacijomis, taupymo lakštais).
Numatysime finansavimo programas, leidžiančias Lietuvos verslui kurti ir vystyti gynybos ir viešojo saugumo tikslais naudojamus įrenginius ar sprendinius. Sudarysime sąlygas verslui investuoti į karo pramonę, svarstysime suteikti papildomas mokesčių lengvatas. Lietuva turi stiprinti savo kibernetinį saugumą, kad apsigintų nuo Rusijos kibernetinių atakų, todėl investuosime į kibernetinio saugumo infrastruktūrą, darbuotojų mokymą, stiprinsime kibernetinio saugumo incidentų valdymo pajėgumus.
Lietuvos regionų partija
Lietuva turėtų skirti ne mažiau procentų nuo BVP, negu sudaro visų Europos Sąjungos šalių skiriamų procentų vidurkis. Prioritetas turėtų būti oro gynyba ir civilinė sauga. Visos kitos ginkluotės pirkimas derinamas su kitomis NATO narėmis.
Lietuvos socialdemokratų partija
Sprendžiant dėl gynybos finansavimo dydžio itin svarbus yra karinis patarimas – mūsų kaip politikų pareiga yra priimti sprendimus, reikalingus valstybės saugumo užtikrinimui, o tam turime girdėti kariuomenės vertinimą kaip geriausiai atliepti Lietuvos poreikius gynybos srityje. Ir vienas iš svarbiausių akcentų, ką pabrėžia kariškiai bei karybos ekspertai, yra gynybos finansavimo stabilumas. Todėl nustatyti tam tikras grindis yra svarbu ir kariniam planavimui, ir kaip politinės valios išraiška, ir kaip strateginės komunikacijos elementas, parodant sąjungininkams (ir agresoriui) savo įsipareigojimų rimtumą bei atsakomybę. Dėl to ir rengiant paskutinįjį nacionalinį susitarimą dėl gynybos pritarėme prezidento pozicijai dėl būtinybės jame įtvirtinti finansavimo gynybai ambiciją. Laikomės nuostatos, kad gynybos finansavimui turėtų būti skiriama ne mažiau nei 3,5 proc. nuo BVP.
Kalbant apie ginkluotės įsigijimo planus, svarbiausia yra: oro gynybos poreikio atliepimas, kuris yra aktualus viso Aljanso kolektyvinei gynybai, bei išlaidų gynybai dalies ginkluotės ir technikos įsigijimams didinimas. Vystant nacionalinę diviziją, svarbu Vokietijos brigados dislokavimo fone išmintingai derinti sunkiosios technikos ir ginkluotės įsigijimus taip, kad tai geriausiai užtikrintų funkcinį suderinamumą bei stiprintų strateginę partnerystę.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Girdėtume karininkijos lūkesčius, vykdytume NATO bendrus planus. Gynybai skiriamos lėšos turi derėti su konkrečiais poreikiais ir planais.
„Nemuno aušra“
Manome, kad yra svarbu kalbėti ne apie procentus ir varžytis, kas pasiūlys didesnius, o priimti sprendimus aiškiai nusistatant prioritetus ir užtikrinti pirmaeilį jų finansavimą, vykdyti skirtų lėšų skaidraus panaudojimo priežiūrą. Dangaus apsaugojimą, Vokietijos brigados buvimą, divizijos išvystymą laikome prioritetais, nes jie – esminiai Lietuvos atgrasymo politikai.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Nereikėtų prisirišti prie išvestinių dydžių, o labiau prie konkrečių poreikių vertės eurais, nes, išlaikant tą pačią sumą eurais, jeigu valstybė patirtų ekonomikos nuosmukį – įvyktų paradoksas ir krašto apsaugos finansavimas procentu nuo BVP paaugtų. Svarbu pabrėžti, jog per mūsų kadencijos laikotarpį Krašto apsaugos biudžetas augo 2,4 karto – nuo 1 mlrd. iki 2,4 mlrd. eurų arba iki 3,2 proc. BVP. Už šiuos pinigus jau dabar galime kurti lietuvišką diviziją, stiprinti oro gynybą, įgyvendinti visuotinės gynybos principą.
Mūsų uždavinys – ne pavieniai procentai, o sėkmingai pradėtų darbų tęsinys. Kalbėdami apie finansavimą gynybai turime ne tik įvertinti, kokią naudą gausime už jau skirtą finansavimą, tačiau ko papildomai Lietuvos saugumui reikia daugiau arba greičiau. Būtent čia yra užprogramuotas natūralus konfliktas, kadangi visuomet galime norėti daugiau ar greičiau, tačiau spartą riboja gamybiniai karinės pramonės pajėgumai, prioritetai, Ukrainos ginkluotės poreikiai ir kitos aplinkybės. Konkretus procentas, šiuo atveju, nebūtų tikslingas pasakyti, tačiau aišku, kad kalbėdami apie Lietuvos gynybos poreikius kalbame apie 3 proc. ir daugiau, tačiau kiek daugiau – priklausys nuo galimybių ir poreikių konkrečiais atskirais momentais.
Dabartinis ginkluotės įsigijimo planas yra suderintas su kariniu patarimu, todėl perdėlioti naujų prioritetų neketiname, nebent, užsitikrinę didesnį finansavimą, galėtume stiprinti esamus pajėgumus ir dėlioti naujus prioritetus, pavyzdžiui, kaip oro gynyba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: daugiau priešų batai niekada nemindys Lietuvos žemės21
Šventinės salvės, iškilminga rikiuotė ir palaikymas Ukrainai – Lietuvoje paminėta kariuomenės diena. Karius ir žiūrovus sveikinęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė – virš Lietuvos kybant „tamsaus pavojaus i&...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet4
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus8
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius159
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams22
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos11
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...