– VRK teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti tiek pasyviąją rinkimų teisę turinčių piliečių, tiek aktyviąją rinkimų teisę turinčių piliečių galimybę lygiateisiai dalyvauti rinkimuose – tiek kandidatuoti, tiek balsuoti.

– Ką tai reiškia žmonėms, kurie gyvena apygardose, kuriose gyventojų skaičius mažėja?

– Vadinasi, mažesnis rinkėjų skaičius gali pasisakyti už vienmandatėse apygardose kandidatuojančius asmenis. Kur didesnis rinkėjų skaičius, proporcija nelygi. Dėl to būtina peržiūrėti apygardų ribas. Tai VRK ir daro.

– Peržiūrėjus vienos apygardos taps mažiau svarbios, kitos – daugiau?

– Siekiame, kad nebūtų svarbesnių ir mažiau svarbių, o visos būtų lygios.

– Kada nusprendžiama, kad reikia perbraižyti apygardų ribas?

– Yra nustatytas vidutinis rinkėjų skaičius ir galimas nuokrypis. VRK turi informacinių technologijų sąsajų su Gyventojų registru ir nuolatos tikrina asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašą. Pagal tai žiūrime, kokie pokyčiai vyksta. Dabar vyksta preliminarus apygardų ribų peržiūrėjimas kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra. Pagal Rinkimų kodeksą, patikslintos apygardų ribos bus 210 dienų iki Seimo rinkimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar yra trylika apygardų iš 70, kurias reikia peržiūrėti. Ar yra seniau kada taip buvę?

– Istorijos tikrai nepasakysiu. Tačiau prieš pastaruosius Seimo rinkimus tik viena ar dvi Seimo apygardos neatitiko vidutinio rinkėjų skaičiaus. Dabar – daugoka. Reikės braižyti naują žemėlapį.

– Ar politikai patenkinti?

– Negirdėjau kol kas politikų pageidavimų šiuo klausimų. Lemia ne politikų pageidavimai, o teisės aktai. Tam yra naujai priimtas Rinkimų kodeksas, kuris įsigaliojo šių metų rugsėjo 10 d. Ten numatyta, kokiomis sąlygomis ribos turi būti peržiūrėtos.

– Jei Naujosios Vilnios apygarda paaugo, ji turės didesnę svarbą Seimo rinkimams?

– Jei viršys nustatytą galimą paklaidą, turės būti patikslintos ribos, kad paklaidos viršijimo nebūtų. Perbraižant apygardų ribas ir siekiama, kad būtų visų apygardų lygi svarba.