Lietuva gruodį įsipareigojo pirkti 44 „Leopard“ tankus, tai numatantį patvirtinimą D. Šakalienė pasirašė Vokietijos sostinėje. Šią karinę techniką Lietuva perka siekdama šalyje išvystyti diviziją.

„Jeigu mes avansą galime sumokėti ne 2028-aisiais, kaip buvo planuota, bet jau galėtume 2025 metais tą avansą sumokėti, tai iš tiesų galimybė keleriais metais anksčiau gauti „Leopard“ tankus, kurie mums yra kritiškai svarbūs, kad galėtų funkcionuoti kokybiškai mūsų divizija, tai galėtų būti“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Šakalienė.

Tankų pirkimą Lietuva ketina išdėstyti etapais, kad galėtų greičiau įsigyti oro gynybos ginkluotės.

Pagal pirminį susitarimą, pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 metais, o visas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.

Vilnius tankų pristatymą norėtų paankstinti, nes siekia iki 2030 metų išvystyti pilną nacionalinės divizijos pajėgumą. Gynybos srities pareigūnai skaičiuoja, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui šį tikslą pasiekti būtų galima tik 2036–2040 metais.

„Taip pat (viešėdama Berlyne – BNS) susitikusi su pėstininkų kovų mašinų gamintojais buvau. Taip pat kalbėjome apie tai, kad avansinių mokėjimų paspartinimas galėtų užtikrinti ir šių vikšrinių pėstininkų kovos mašinų batalionų parengimą“, – pažymėjo ministrė.

„Taip, kad galėtume susitalpinti į 2030 iškeltą tikslą“, – akcentavo ji.

Lietuva anksčiau yra įsigijusi ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.

Lietuvos kariuomenei jau perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.

Kaip vėliau pirmadienį BNS nurodė D. Šakalienė, Lietuva jau yra apsisprendusi avansą sumokėti anksčiau, dabar laukiama gamintojų atsakymo, ar tai paspartins įsigijimus.

„Skolinimosi limitas gynybai padidintas būtent tam, kad galėtume anksčiau atlikti avansinius mokėjimus, siekdami greitesnio ginkluotės pristatymo. Tai jau aptarėme vizito Berlyne metu. Detales derinsime jiems atvykus į Lietuvą jau sausio mėnesį“, – sakė ministrė.

Biudžete gynybai numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. ekonomikos dydžio, tačiau naujajai Vyriausybei padidinus 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.