- Lukas Juozapaitis, Paulius Perminas (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“.
„Jei tu turi 5 ar 6 proc. (gynybai bendrojo vidaus produkto (BVP) – BNS) akivaizdžiai visi suprantam, kad „Patriot“ sistemų nenusipirksi, nes jų nėra kur nusipirkti. Yra laukimo laikotarpis trys metai, kai kurių dalykų keturi metai. Nepaisant to, laiko nusipirkti galima darant tam tikrus avansinius mokėjimus“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo politikas.
„Būtent dėl šios priežasties šių metų finansavimas gynybai siekia 4 procentus“, – akcentavo jis.
Taip jis kalbėjo krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei pareiškus, kad Lietuva avansą už kariuomenei perkamus vokiškus „Leopard“ tankus ketina sumokėti dar šiemet, o tokiu atveju jie šalį turėtų pasiekti iki 2030 metų.
Lietuva pernai gruodį įsipareigojo įsigyti 44 „Leopard“ tankus, jų įsigijimą ketinama išdėstyti etapais, siekiant greičiau įsigyti oro gynybos ginkluotės.
Tankų pristatymą norima paankstinti, nes Lietuva siekia iki 2030 metų išvystyti pilną nacionalinės divizijos pajėgumą.
Iki šiol planuota, kad vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų.
Iki šiol planuota, kad vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų.
„Dėl paskirtų asignavimų sprendžia atskiros ministerijos. Vyriausybės atskiro sprendimo dėl tankų ar kitos ginkluotės tam nereikia, bet tankai nėra didžiausias iššūkis ar didžiausia problema. Didžiausias iššūkis yra užtikrinti tvarų finansavimą divizijos kūrimui, kuris, panašu, Valstybės gynimo tarybos nuomone, turėtų trumpėti nuo 2040-ųjų iki 2030 metų“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Štai čia yra didžiausias iššūkis. Sutelkti išteklius visoms ginkluotės formoms ir visų brigadų sukūrimui, tankai yra tik viena iš sudedamųjų dalių“, – akcentavo jis.
Kitų metų šalies biudžete gynybai numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. ekonomikos dydžio. Tačiau naujajai Vyriausybei padidinus 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.
Anot premjero, nepaisant kitąmet projektuojamo ekonominio augimo, dalis pinigų tiek bendroms reikmėms, tiek gynybos finansavimui bus skolinamasi.
„Gynybos finansavimui tikrai reikalingos rimtos sumos, bet finansavimas turi būti tvarus. Negali į tai žiūrėti metų prizmėje. Tai yra penkių metų didžiulis projektas, kuris svarbus visai Lietuvai“, – kalbėjo jis.
„Nėra jokių stebuklų. Finansavimo yra tik du šaltiniai, tai yra ekonomikos dydis – sumokami mokesčiai ir tam tikras laiko pirkimas skolinantis“, – sakė ministras pirmininkas.
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda yra pažymėjęs, jog norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP.
Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad apie diviziją iki 2030-ųjų leidžia kalbėti ir 4 proc. BVP siekiantis gynybos finansavimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...