Praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas rodo, jog už nepaklusnumą vaikui užsuktos ausies smurtui nepriskyrė arba neturėjo aiškios nuomonės 34 proc. respondentų, 2023 metais taip manančių buvo 35 proc., o 2022 – 42 procentai.

Tyrime pateiktą situaciją, kai parduotuvėje tėvai pakelia ir purto stiprių emocijų apimtą mažametį vaiką, pateisino ir neįžvelgė smurto 45 proc. tyrimo dalyvių. 2023-aisiais tokios pačios nuostatos laikėsi 42 proc., o 2022 – 47 proc. apklaustųjų.

Paklausti ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu, pernai 45 proc. apklaustųjų pasisakė, jog jų veiksmai priklausytų nuo konkrečios situacijos bei dalis pritarė tokiai „auklėjimo priemonei“.

Per trejų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes sumažėjo nuo 58 iki 45 procentų.

Pavojingas ne tik fizinis smurtas

Minėto tyrimo duomenys atskleidė, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardijo moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų manė, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose jie būtų linkę pateisinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad egzistuoja ir kitos smurto rūšys, nuo kurių taip pat nukenčia vaikai, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaiko savijautai, jo raidai ir ateičiai.

„Mūsų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog kasmet auga arba išlieka stabiliai aukšti ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų smurto rūšių, nukentėjusių vaikų skaičiai. Per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.

Į klausimą ar situacija, kai tėvai savo paauglį sūnų, grįžusį namo vidurnaktį, išvadina „nevykėliu“ ir „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neišaugs“, lygi smurtui, tiek pernai, tiek 2023 metais beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo. 2022 metais taip pat manančių buvo 54 procentai.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog šiek tiek pagerėjo žmonių supratimas apie vaiko nepriežiūrą – pernai situacijos, kai tėvai reguliariai neveda vaiko į gydymo įstaigą ir netikrina jo sveikatos, smurtu nelaikė arba abejojo dėl tokio vertinimo 36 proc. apklausos dalyvių, 2023-aisiais – 40 proc., o 2022 – 48 procentai.

Dar vienos tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki vėlumos žaidžia vaikas, apsirengęs konkrečiam sezonui nepritaikytais rūbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai 34 proc. apklaustųjų nepriskyrė smurtui arba neturėjo tikslaus atsakymo, 2023 metais taip nurodė 37 proc., 2022 – 42 proc. respondentų

Smurtavimas tiek tėvams gyvenant kartu, tiek po skyrybų

Vaiko teisių gynėjai pabrėžė, kad vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai taip pat svarbus darnus tėvų bendravimas, pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais, noras bendradarbiauti ir surasti taikius sprendimus.

Tyrime paklausus, ar situacija po tėvų skyrybų, kai yra ribojama vaiko galimybė matytis su skyriumi gyvenančiu tėčiu ar mama, gali būti laikoma smurtu, pernai 33 proc. žmonių nebuvo lygi smurtui arba jie liko prie neutralios nuomonės. 2023 taip pasisakiusių buvo 34 proc., 2022 – 35 procentai.

Situaciją, kai tėvai verčia vaiką pasirinkti, su kuo jam reikės gyventi, 33 proc. respondentų naujausiame tyrime nelaikė smurtu arba nepateikė tiesaus atsakymo, 2023 metais taip manančių buvo 36 proc., 2022 – 41 proc. respondentų.

Taip pat įvardytos situacijos, kai vaikams miegant tarp tėvų kyla konfliktas, besibaigiantis muštynėmis, šįkart pateiktuose atsakymuose 31 proc. respondentų nepriskyrė smurtui arba išliko abejojantys. 2023 metais taip pat galvojo 33 proc., 2022 – 35 proc. apklaustųjų.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų geriau atpažinti smurtą ir siektų apie jį pranešti vaiko teisių gynėjams.

Vertinant kelerių metų rezultatus, kur dešimtbalėje vertinimo skalėje skaičius dešimt reiškia tikimybę, jog žmogus „tikrai praneštų“, kasmet rezultatas išlieka apylygis – siekia beveik septynis balus.

Apklausą telefonu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2024 metų spalio 28 – lapkričio 25 dienomis, apklausti 1009 respondentai.