Pristatytas naujas tyrimas

Neseniai pristatyti didžiausio pasaulyje moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjančio projekto, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių, rezultatai. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenys atskleidė, kad šiemet beveik 6 proc. moksleivių nurodė bent kartą gyvenime vartoję kurį nors kitą nei kanapės narkotiką. Šis rodiklis nepakito nuo 2019 metų.

Pastebima, kad sumažėjo ekstazio/MDMA („ratų“) vartojimas, tačiau išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB („prievartavimo narkotiko“), haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas. Kokaino, kreko ir LSD vartojimas išliko nepakitęs.

Ypač neraminanti tendencija – raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Šiuos vaistus bent kartą gyvenime vartojo net 22,8 proc. moksleivių, su ryškiu atotrūkiu tarp lyčių: 31,1 proc. merginų ir 14,8 proc. vaikinų. Nuo 2015 metų raminamųjų ar migdomųjų vaistų vartojimas išaugo net 13,9 procentinio punkto.

Dr. Giedrė Misiūnienė sako, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų gamyba, tiekimas ir neteisėta prekyba tampa vis didesne problema tiek Europoje, tiek pasauliniu mastu: „Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas kintančiai sintetinių narkotikų padėčiai ir nerimą keliančiam sintetinių opioidų, ypač nitazenų, augimui ir vartojimui.“

Pasiekia įvairiomis formomis

Naujos psichoaktyviosios medžiagos kelia ypatingą susirūpinimą dėl kelių priežasčių. Jos ne tik pigesnės ir prieinamesnės, bet ir poveikiu imituoja seniai žinomus narkotikus. „Šios medžiagos yra daug stipresnės, todėl priklausomybė joms gali susiformuoti greičiau. Kelia nerimą ir tai, kad dažnai sunku nustatyti tikslią jų sudėtį – nebėra aišku, kur kokios medžiagos veikia“, – sako ekspertė.

Anot pašnekovės, rinkoje šios medžiagos pasirodo įvairiausiomis formomis: tabletėmis, kristalais, impregnuotais lapeliais („markutėmis“), suktinėmis, žoliniais mišiniais, milteliais ir druskomis. Taip pat atsiranda ir neįprastos formos naujų psichoaktyviųjų medžiagų, tokių kaip nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. „Ypač pavojinga tai, kad rinkoje pasirodo nauji sintetiniai raminamieji vaistai, papildai ir arbatos, kuriuos galima įsigyti legaliai“, – priduria dr. G.Misiūnienė.

Ši situacija tampa dar sudėtingesnė dėl šiuolaikinių technologijų įtakos – jos keičia ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir narkotikų platinimo būdus. Narkotikų gamyboje bei platinime vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas, internetinės prieigos, socialinės medijos. Tai kelia naujus iššūkius kontrolei ir prevencijai.

„Didelį rūpestį specialistams kelia naujų medžiagų identifikavimas, – teigia priklausomybių ekspertė. – Informacija apie naujai identifikuojamas medžiagas, pirmą kartą nustatytas Europoje, gaunama iš Europos Sąjungos narkotikų agentūros. Jei medžiaga nustatoma Lietuvoje, apie tai informuojamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.“

Pacientų amžius jaunėja

Medžiagoms tampant vis prieinamesnėms, vartojimo problema gali paliesti kiekvieną šeimą, auginančią vaikus. „Vaikai patys pasakoja, kad per 20 minučių gali gauti psichoaktyviųjų medžiagų. Stebimos tendencijos rodo, jog pacientų amžius Lietuvoje jaunėja, atsiranda gretutinės ligos ir naujos elgesio priklausomybės“, – teigia RPLC specialistė.

Vieni pirmųjų nerimą keliančių aspektų, anot pašnekovės, yra kritęs pažangumas moksluose, socialinis atsiribojimas. „Vaikas nebesidomi mokslu, atsiriboja nuo tėvų, mokytojų, nejaučia ryšio su aplinka, pradeda apgaudinėti ir manipuliuoti. Dažnai dominuoja konfliktiškas tarpusavio bendravimas, vaikas tyčia elgiasi kenkėjiškai savo ir kitų atžvilgiu. Namuose gali pradėti dingti vertingi daiktai, atsirasti keistos, nematytos medžiagos, gaunamos siuntos paštu, kurių turinys slepiamas“, – pasakoja dr. G.Misiūnienė.

„Vartojimą gali paskatinti įvairūs psichosocialinio streso veiksniai: problemos ir krizės šeimoje, įtemptas mokymasis ar nuolat patiriamos nesėkmės mokykloje, psichikos ligos, su socialine aplinka susijęs stresas, patyčios, nesėkminga adaptacija klasėje ar popamokinės veiklos užsiėmimuose“, – aiškina dr. G.Misiūnienė.

Anot specialistės, į reabilitacijos centrus dažniausiai kreipiamasi tik tuomet, kai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tampa nebekontroliuojamas: vaikas nuolat užsiima psichoaktyviųjų medžiagų paieška, sutrinka ne tik socialinis gyvenimas, bet ir kognityvinės funkcijos: dėmesys, atmintis, mąstymas, atsiranda savižalos apraiškos.

Kompleksinis požiūris į gydymą

Specialistų tikslas – padėti vaikams ir jaunuoliams ne tik atpažinti žalingo vartojimo priežastis, bet ir grįžti į normalų gyvenimą. Tam būtina stiprinti kritinį mąstymą, mokyti naujų įgūdžių, padėti planuoti dieną, laikytis taisyklių, prisiimti atsakomybes ir kurti planus.

„Vyksta visuminis naujų įgūdžių mokymosi procesas šeimoje – teikiama psichosocialinė pagalba ne tik psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems jaunuoliams, bet ir jų šeimai bei artimai aplinkai, taip kompleksiškai sprendžiant rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo problemas, – pabrėžia dr. G.Misiūnienė. – Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities priimant reabilitacijos paslaugas. Tik toks kompleksinis požiūris, apimantis tiek jaunuolį, tiek jo šeimą ir artimą aplinką, gali padėti sėkmingai spręsti šią sudėtingą problemą.“

Lietuvoje pradėtas diegti naujas pagalbos metodas – CRAFT programa (Community Reinforcement and Family Training). Matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, šią programą sukūrė psichologijos mokslų daktaras Robertas J.Myersas.

„CRAFT yra empiriniais tyrimais paremta programa, skirta šeimos nariams ar artimiesiems, kurių aplinkoje yra priklausomas asmuo, atsisakantis ar nenorintis kreiptis pagalbos. Programos metu artimieji mokomi skirti dėmesį bei atjautą, taip pat skatinami bei mokomi pasirūpinti savimi, be to, vyksta tam tikro elgesio pokyčių treniruotės“, – pasakoja priklausomybių ekspertė.

Daugiau pagalbos galimybių

RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuose teikiamos įvairios pagalbos formos. Visos paslaugos vaikams ir jaunuoliams iki 18 metų – vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija, medicinos psichologo konsultacija, testavimas dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo – yra nemokamos. Nuo 16 metų pagal pageidavimą paslaugos gali būti teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės.

Vilniaus ir Kauno filialuose teikiamos stacionarinės reabilitacijos paslaugos, kurių trukmė gali būti nuo 1 iki 3 mėnesių, atsižvelgiant į individualią paciento situaciją, diagnozę bei asmeninius tikslus. Stacionarinės reabilitacijos programa sudaroma 1–6 mėnesiams, su galimybe esant pažangai pereiti į ambulatorinės pagalbos grandį ar kitus alternatyvius psichikos sveikatos dienos stacionaro centrus.

Atliepiant esamą situaciją dėl rizikingo paauglių vartojimo, RPLC naujai įsteigė dienos stacionarus Vilniaus ir Klaipėdos miestuose. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali skirti psichologo paslaugas iki 10 konsultacijų per vienerius kalendorinius metus.