Įvardijo, kurių mokyklų mokiniai geriausiai laikė valstybinius brandos egzaminus

Valstybinius brandos egzaminus šiemet geriausiai išlaikė besimokantieji Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje, trečiadienį skelbia žurnalas „Reitingai“.

Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudarytame dalykiniame reitinge matematikos dalyke geriausios yra Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko LSMU gimnazija, Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija ir Prienų Jiezno gimnazija.

Geriausios gimnazijos nesikeičia

Istoriją geriausiai laikė Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija, o biologiją – Klaipėdos licėjus, Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija.

„Jeigu žiūrėtumėme į penketukus, dažniausiai matome tas pačias atrankines gimnazijas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Vis dėlto žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pridūrė, jog negalima teigti, kad visus dalykus geriausiai Lietuvoje išmoko tik atrankinės mokyklos.

Pagal IT reitingą pirmavo KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus A. Puškino gimnazija, LSMU gimnazija, o pagal chemijos – Klaipėdos licėjus, Jonavos Senamiesčio gimnazija, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Šiaulių J. Janonio gimnazija.

Fizikos geriausiai išmoko Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazija, Vilniaus licėjus, Panevėžio K. Paltaroko gimnazija, Mažeikių Gabijos gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija. Tuo metų anglų kalbos dalyke geriausios yra Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, LSMU gimnazija bei Kauno jėzuitų gimnazija.

Geografiją geriausiai laikė Vilniaus licėjus, Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija, Vilniaus Valdorfo mokykla, Kauno jėzuitų gimnazija bei Kelmės r. Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazija.

R. Riabovo / BNS nuotr.

Šalia esančių mokyklų lygis skiriasi ir tris kartus

J. Kučinskaitė kaip kokybišką ugdymą teikiančias mokyklas taip pat išskyrė Kauno „Vyturio“ gimnaziją, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Kaišiadorių Algirdo Brazausko.

„Nepaisant reitingavimo metodikos, kokia ji bebūtų, jos yra tuose šešiasdešimtukuose ir jos kasmet pasiekia puikių rezultatų“, – teigė žurnalistė.

„Kuomet kreipiausi į šitų gimnazijų direktorius ir paklausiau, kur ta sėkmės paslaptis, tai jie pasakė, kad ilgalaikius akademinius pasiekimus garantuoja tik gera atmosfera“, – sakė J. Kučinskaitė.

G. Sarafino teigimu, geras mokyklas Lietuvoje galima skaičiuoti dešimtimis. Jų yra ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.

Tarp jų – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija, Molėtų gimnazija, Palangos senoji gimnazija.

„Visos jos tikrai arba kyla, arba išsilaiko aukštumoje ir tai gera žinia šeimoms, nes pasirodo, kad gerosios mokyklos susispietusios ne vien trijuose didmiesčiuose, bet įvairiose savivaldybėse“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Vis tik jis pridūrė, kad kai kuriose savivaldybėse viena šalia kitos esančių mokyklų lygis gali skirtis ir keturis kartus.

„Pavyzdžiui, Telšių Žemaitės gimnazijos abiturientai net 80 proc. įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, o iš to paties miesto „Džiugo“ gimnazijos – 27 procentai. Tai skirtumai yra trys kartais“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Įtraukiojo ugdymo problemos

Nuo rugsėjo įsigaliojo įtraukusis ugdymas, numatantis, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai privalo priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

„Mokyklose drastiškai stinga specialistų, pagalbos specialistų, pagalbininkų, patalpų, įrangos, priemonių, pinigų“, – sakė G. Sarafinas.

Jo teigimu, su specialiųjų poreikių vaikais pajėgios dirbti mažiau nei trečdalis šalies mokyklų.

Pasak žurnalo, šiuo metu daugiausia mokinių su specialiaisiais poreikiais yra pagrindinėse mokyklose. Nemažai jų yra ir pradinėse mokyklose bei progimnazijose.

Tuo metu gimnazijose vaikų su specialiaisiais poreikiais yra mažai – dažniausiai iki 3 procentų.

Anot žurnalo, tik penkiose gimnazijose tokie mokiniai sudaro daugiau nei 10 proc. visų mokinių.

„Mokykla fiziškai nutolo nuo vaikų“

Pasak J. Kučinskaitės, daugiau nei 71,5 tūkst. Lietuvos mokinių ugdymo įstaigas pasiekia tik geltonaisiais autobusiukais.

„Mokykla taip fiziškai nutolo nuo jaunuolių, vaikų“, – teigė žurnalistė.

„Dviejuose trečdaliuose šalies savivaldybių skaičiuojama nuo 31 iki 66 proc. visų mokinių (mokyklas pasiekiančių autobusiukais – BNS)“, – kalbėjo ji.

Pasak jos, Lietuvoje yra 12 savivaldybių, kur nuo maždaug 46 iki 62 proc. pradinukų į mokyklas yra vežami geltonaisiais autobusiukais.

Tarp 5–10 klasėse besimokančių moksleivių geltonaisiais autobusiukais mokyklas pasiekia nuo 47 iki 66 procentų.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai taip pat teigė, kad kai kuriose Lietuvos mokyklose nėra nė vienos laboratorijos, išskyrė problemas, susijusias su mokytojų algomis. Jos, pasak autorių, to paties tipo mokyklose gali skirtis ir tūkstančiu eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

newmore

newmore portretas
Atsirinko gabiausius, tai ir laimėjo...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių