– Netikėtumų didelių tikrai nebuvo. Šios aukštosios mokyklos ir gimnazijos lyderiauja jau daugybę metų. Vis dėlto, žvelgiant į gimnazijų reitingą pagal dalykus, matome ir regionų mokyklas, kurios taip pat patenka į 60 geriausiųjų pagal kiekvieną dalyką. Tačiau iš esmės tai tos pačios mokyklos, kurios ir ankstesniais metais buvo šiuose reitinguose.

– Kaip sekėsi rinkti šiuos duomenis, kurie dabar jau nėra taip lengvai ir viešai prieinami?

– Iš tiesų, šiais metais tai buvo gerokai sudėtingiau. Prireikė dviejų savaičių darbo po maždaug 14–16 val., darant tik trumpas pertraukėles, sėdėti prie kompiuterio ir rinkti tuos duomenis. Anksčiau šie duomenys buvo viešai prieinami ir juos galėjai tiesiog atsispausdinti, o dabar kiekvieną skaičių teko generuoti atskirai. Tai didina klaidų tikimybę, reikalingas kruopštesnis tikrinimas. Tad darbas tapo gerokai sunkesnis, bet mes šiuos duomenis surinkome, reitingai buvo paskelbti. Kai kurie politikai norėjo, kad reitingai nebūtų skelbiami, nes, kai duomenys nevieši, visuomenei neprieinami, švietimo politikai ir valdininkai gali kurti herojinį epą apie tai, kaip jie išgelbėjo Lietuvos švietimą nuo visų blogybių. Kai duomenys tampa vieši, tu jau nebegali to kurti.

– Ar įmanoma regionų mokykloms prilygti didmiesčių mokykloms? Nes, kiek matom, dažniausiai geriausiai atrodo didmiesčių mokyklos.

– Tikrai įmanoma, tačiau reikia tiksliai apibrėžti, kas laikoma regionu. Pavyzdžiui, ar Marijampolė ir Alytus yra regionai? Marijampolės Marijonų gimnazija daugybėje reitingų yra tarp 60 geriausiųjų, o kai kurių dalykų reitinguose net patenka į dešimtuką. Panašiai ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Alytaus Šv. Benedikto gimnazija, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija bei Mažeikių Gabijos gimnazija – jos visos ne kartą pateko į geriausiųjų 60 sąrašą. Bet taip pat yra ir mažesnių rajonų ar rajoninių miestų mokyklų, pavyzdžiui, Merkinės Vinco Krėvės gimnazija – tai tikras regionų regionas. Arba, tarkime, Darbėnų gimnazija ar Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie specialųjį ugdymą, kokią įtaką tai daro mokyklų rezultatams? Ar kol kas apie tai net negalime kalbėt?

– Iš tiesų, atlikome vertinimą ir peržiūrėjome, kiek vienoje mokykloje – nuo pradinio ugdymo iki gimnazijos – yra mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Kai kurios mokyklos jau artėja prie specialiųjų mokyklų, nes jose mokosi apie pusė mokinių su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Šiuo metu nėra aiškaus sutarimo, ką laikyti gera mokykla. Jei tokių mokinių skaičius bendrosiose mokyklose priartės prie specialiųjų mokyklų lygių, kokį skirtumą tai sudarys? Tačiau kalbant apie gimnazijas, mokinių su specialiaisiais poreikiais skaičius kol kas nedaro ir, tikėtina, nedarys didelės įtakos. Turimi duomenys rodo, kad po dešimtos klasės tokie mokiniai dažniausiai renkasi profesinio mokymo įstaigas. Šiais metais iš 27 200 abiturientų, baigusių šalies gimnazijas, tik 520 turėjo specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai nesiekia nė 2 proc. Ši statistika yra panaši kasmet – nuo 1 iki 2 proc. mokinių baigia abitūrą turėdami specialiųjų poreikių, dažniausiai susijusių su judėjimo negalia.

– Jūs taip pat minėjote, kad šiemet abiturientų laukia dar vienas ministerijos netikėtumas ir laimės tik tie, kurie visus dalykus pasirinko A lygiu?

– Taip, šią savaitę tai pagaliau paaiškėjo. Iki šiol universitetų rektoriai ir prorektoriai šią temą aptarinėjo tik privačiai, ne viešai, kalbėdami su žurnalistais. Gali kilti labai rimtų problemų tiems, kurie pasirinko B lygį, nes šį pasirinkimą reikėjo padaryti dar vienuoliktoje klasėje, pradėjus mokytis, ir tuo metu jie laikė vadinamuosius tarpinius egzaminus, kurie dabar jau laikomi pirmąja valstybinių brandos egzaminų dalimi. Taigi, jei jie pasirinko B lygį vienuoliktoje klasėje, dvyliktoje klasėje jie privalo tęsti B lygio mokymąsi ir laikyti egzaminą. Tokie mokiniai sudaro apie pusę visų abiturientų – iš maždaug 27 tūkst., apie 13 tūkst. mokosi B lygio dalykus, pavyzdžiui, matematiką ir lietuvių kalbą. Lietuvių kalbą B lygiu mokosi kiek mažiau mokinių – apie 9 tūkst. Jie turės laikyti egzaminą B lygiu, nes vienuoliktoje klasėje jau laikė pirmąją jo dalį. Tai reiškia, kad universitetai paskaičiavo, jog jei esi gabus jaunuolis, siekiantis inžinerijos studijų ir pasirinkai mokytis A lygio matematiką, fiziką, informacines technologijas ar kitus su tuo susijusius dalykus, tačiau lietuvių kalbą ir literatūrą mokaisi B lygiu ir laikai šį egzaminą, tavo dešimtukas B lygyje prilyginamas A lygio septintukui. Dėl to tau gali pritrūkti balų įstoti į inžinerijos studijas. Panašiai nukenčia ir tie jaunuoliai, kurie yra gabūs filologijai, nori studijuoti vokiečių, ispanų, lenkų ar prancūzų kalbas. Jeigu jie pasirinko mokytis matematiką B lygiu, nors užsienio kalbas ir lietuvių kalbą mokėsi A lygiu, jie gali neįstoti.