„Misija Sibiras“ komanda, įvertinusi per 15 metų pasiektus rezultatus, veiklas, sutelktą auditoriją ir projekto žinomumą, teigia, jog pirminis projekto tikslas buvo įgyvendintas – užaugo nauja pilietiškumo karta, kuri tremties laikotarpį supranta ne vien kaip liūdną bei skaudų, bet ir kaip istorinį etapą, kuris jaunąją kartą skatina didžiuotis savo praeitimi.

Nuo 2006 m. „Misija Sibiras“ suorganizavo 18 ekspedicijų, kuriose dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, o norą tapti ekspedicijos dalimi išreiškė daugiau nei 14 tūkst. jaunų žmonių. Per šį laiką „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai aplankė ir sutvarkė daugiau nei 170 tremtinių bei politinių kalinių kapinių Rusijos Federacijoje, Kazachstane bei Tadžikistane.

„Nors mūsų pagrindinė veikla visuomet vyko čia, Lietuvoje, bet ekspedicijos yra svarbus jų pagrindas. Per 15 metų suorganizavome tūkstančius susitikimų su moksleiviais, studentais, bendruomenėmis, dešimtis parodų, žygių ir tvarkymo darbų Lietuvoje, sukūrėme per 15 dokumentinių filmų, išleidome knygą-albumą. Visų šių veiklų sėkmė stipriai priklauso nuo ekspedicijų, nuo to, kokias emocijas, istorijas dalyviai parsiveš iš Sibiro ir kitų tautiečių tremties vietų,“ – teigia projekto vadovė Aistė Eidukaitytė.

Gyventojų apklausa rodo, kad tai visos Lietuvos projektas

„Pasaulį tebekaustant sudėtingai epidemiologinei situacijai ir toliau blunkant Lietuvos-Rusijos dvišalių santykių gerėjimo perspektyvai, projektas „Misija Sibiras“ ryžtasi skausmingam, tačiau neišvengiamam sprendimui. Pagrindinis projekto tikslas – grupėmis lankyti ir tvarkyti tremtinių ir politinių kalinių amžinosios atminties vietas Sibiro žemėje tampa neįmanomu. Prieš 15 metų sukūrę šį projektą, giliai širdyse jautėme, kad tokia diena gali išaušti. Tačiau per tuos metus nuveikta tiek, kad šiandien tvirtai ir užtikrintai galime teigti, jog šis žingsnis tėra formalumas. Mes išliekame tvirta vertybinė bendruomenė, sutelkusi šimtus jaunų, aktyvių žmonių. „Misija Sibiras“ Lietuvoje gyvuos tol, kol puoselėsime istorinį teisingumą, jusime pasididžiavimą „Nenugalėta Lietuva“ ir jaunąją kartą ugdysime meilės ir patriotiškumo vertybėmis“, – sako vienas iš projekto iniciatorių, „Misija Sibiras“ Patarėjų tarybos pirmininkas Vygaudas Ušackas.

Projektas kvietė jaunus žmones dalyvauti ekspedicijose, o vėliau savo patirtimis dalintis ne tik su savo draugais, bet ir žmonėmis Lietuvoje bei už šalies ribų. Taip moksleiviai, studentai, kurie, padedami organizatorių, patys inicijavo istorijos išsaugojimą ir prisidėjo prie pilietiškumo ugdymo sklaidos.

Nors pirminė projekto idėja buvo orientuota į jaunus žmones, ilgainiui „Misija Sibiras“ tapo visos Lietuvos projektu. Tai, kad projekto veikla buvo aktuali visuomenei, rodo ir rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Ji atskleidė, kad didžioji dalis apklaustųjų (89 proc.) žino ar yra girdėję apie projektą „Misija Sibiras“, ir absoliuti dauguma (91 proc.) teigė, kad tokie projektai kaip „Misija Sibiras“ yra svarbūs bei reikalingi.

„Misija Sibiras“ Lietuvoje gyvuos tol, kol puoselėsime istorinį teisingumą, jusime pasididžiavimą „Nenugalėta Lietuva“ ir jaunąją kartą ugdysime meilės ir patriotiškumo vertybėmis.

Organizatoriai teigia, kad projekto stiprybė visuomet buvo suburta „Misija Sibiras“ bendruomenė: ekspedicijų, bandomųjų žygių, kitų projekto renginių dalyviai, tremtiniai bei politiniai kaliniai, partneriai. Tai, kad projektas sugeba įtraukti ir inicijuoti norimus pokyčius, rodo ir visuomenės apklausa – daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustųjų, prisidėjusių prie projekto veiklos, sakė, kad projektas paskatino juos labiau domėtis istorija, o 38 proc. – paskatino domėtis savo šeimos asmenine istorija.

Respondentai didžiausią projekto nauda laikė jaunosios kartos pilietiškumo skatinimą (31 proc.) bei tremties ir kalinimo vietų įamžinimą ir susitikimą su Sibire tebegyvenančiais lietuviais (31 proc.).  

„Visada žinojome, kad projektas „Misija Sibiras“ yra tam tikras reiškinys, jis žinomas, atpažįstamas, bet apklausos rezultatai parodė, jog sugebėjome prisiliesti prie daugiau žmonių nei įsivaizdavome. Džiugu, kad projektas sugebėjo sukurti reikalingą pokytį,“ – teigia A. Eidukaitytė.

Projekto organizatoriai pabrėžia, kad be piliečių, prisidėjusių prie projekto įgyvendinimo, tokie rezultatai nebūtų pasiekti.

„Projektas „Misija Sibiras“ yra mūsų visų ir jį kūrėme drauge – dėkojame savo partneriams, ekspedicijų, bandomųjų žygių, renginių dalyviams, tremtiniams bei politiniams kaliniams, visiems, aukojusiems ir skyrusiems savo laiką projektui“ – sako projekto vadovė. Organizatoriai įsitikinę, kad tik dėl pačių žmonių aktyvumo projektas buvo toks gyvas ir žinomas.

Kvies dar kartą įprasminti istoriją Gedulo ir vilties dieną

Visuomenės nuomonių apklausa parodė, kad nors projektas yra žinomas daugumai apklaustųjų, tačiau Gedulo ir vilties dienos minėjimas visuomenėje dar nėra tradicija. Net 57 proc. apklaustųjų pasisakė, kad Gedulo ir vilties dienos nemini visai. Organizatoriai teigia, kad šie duomenys tik dar kartą parodė, jog  jau tradicija tapusios iniciatyvos – Visuotinė tylos minutė bei akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ – reikalingos. Būtent todėl, net ir sustabdžius „Misija Sibiras“ ekspedicijas, Gedulo ir vilties dienos minėjimo tradicija bus išlaikoma ir toliau.

Šiemet, birželio 14-ąją, projektas jau šeštąjį kartą kvies jungtis prie Visuotinės tylos minutės bei tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų skaitymo akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kuri truks visą parą. Šios iniciatyvos šiemet paženklins ir 80-ąsias masinių gyventojų areštų ir trėmimų į Sibirą metines, prasidėjusias 1941 m. birželio 14-ąją ir trukusias iki pat 1953 m. Skaičiuojama, kad per visą represijų laikotarpį nukentėjo apie 300 tūkst. žmonių.