– Jūs visą savaitę buvote Hagoje. Ką pavyko nuveikti dėl Ukrainos?

– Taip, balandžio 19 d. buvome išvykę į dviejų dienų pasitarimą Hagoje. Jo metu šalys, kurios yra pradėjusios nacionalinius tyrimus, pristatė, pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius jie pradėti. Svarbiausias klausimas buvo dėl šių šalių prijungimo į jungtinę tyrimų grupę.

Taip pat buvo kalbama apie tai, kad yra reikalinga sudaryti vieningą platformą įrodymams rinkti. Dar buvo aptartas būsimas Jungtinės tyrimų grupės sutarties papildymo pasirašymas. Ši sutartis bus pasirašoma su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroru.

– Kaip renkami karo nusikaltimo įrodymai?

– Pradėti norėčiau nuo to, kad kai pas mus atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos, iškart klausiame, ar jie turi ką papasakoti apie karo nusikaltimus. Jiems suteikiama prieiga prie tinklalapio, kuriame jie gali patys pateikti jiems žinomą informaciją, pvz. įkelti vaizdo medžiagą.

Dar yra sudaryta tyrimo grupė, pati vykdanti karo pabėgėlių iš Ukrainos apklausas. Renkama visa įmanoma informacija bei įrodymai tam, kad nusikaltusieji būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas mūsų pareigūnams kelia daugiausia iššūkių renkant įrodymus?

– Iššūkių kelia tai, kad reikia kalbėti su Ukrainos piliečiais. Aš suprantu tuos žmones, kurie nenori prisiminti tų išgyvenimų, kuriuos patyrė palikdami savo šalį. Todėl kiekvieno pareigūno pareiga – rasti kalbą su tuo žmogumi, kad tyrimui būtų duota kuo daugiau informacijos.

– Prie tyrimo prisijungė per 40 šalių. Kaip jos pasiskirsto, kas už ką atsakingas?

– Norėčiau patikslinti, kad šiuo metu sudaryta jungtinė tyrimų grupė tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Kaip jau minėjau, artimiausiu metu sutarties papildymas bus pasirašytas su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroru. Taip pat sprendžiamas klausimas dėl kitų šalių įtraukimo į jungtinę grupę.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Lietuva buvo pirmoji, kuri kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Ar tai reiškia, kad mūsų šaliai dėl to tenka koks nors svarbus vaidmuo?

– Taip, išties Lietuvos prokuratūra buvo viena pirmųjų, kuri kreipėsi į Eurojustą prašydama, kad būtų suorganizuotas toks pasitarimas. Jei neklystu, jis įvyko kovo 25-ąją, jame dalyvavo 60 asmenų iš 31 šalies.

Lietuva kreipėsi į kitas valstybes sakydama, kad mes turime dirbti tik bendrai.

– Kaip manote, kiek laiko gali užtrukti karo nusikaltimų įrodymų rinkimas?

– Žinot, labai sunku tai pasakyti, kadangi karas tebevyksta. Galėčiau palyginti su Sausio 13-osios byla, jos procesas vyko apie 25-erius metus. Taigi, prognozuoti yra labai sudėtinga… Tikslą dabar turim vieną – dirbti drauge su visomis šalimis išvien.