Kauno rajone ūkininkaujantis Tomas Dirmeikis tikrina, ar derlius nenukentėjo per žiemą.

„Pagal augalų spalvą ir tam tikrus požymius ant lapų galima įvertinti, ar augalai yra pasiruošę žiemoti ir kaip jiems sekasi žiemoti“, – aiškino T. Dirmeikis.

Šeima jau 30 metų augina ne tik rapsus, bet ir kviečius, miežius, pupas, cukrinius runkelius ir kita. Ūkininkas sako, kad ši žiema buvo kitokia, tad didelių problemų nesukėlė.

„Ši žiema, galima sakyti, net nepanaši į daugiametę žiemą, tačiau augalams ji buvo palanki – tokia britiška žiema“, – kalbėjo ūkininkas.

Vis dėlto su nerimu laukiama audrų sezono. Ūkininkas prisimena vasaras, kai į laukus nebuvo įmanoma nei įeiti, nei įvažiuoti.

„Atėjus antrai vasaros pusei lijo diena iš dienos ir atsimenu, kad tais metais neturėjome kokybiškos produkcijos, tų geros kokybės konkurencingų grūdų. Be to, labai subjaurojo laukus, nes kombainai klimpo, nepavažiavo, todėl nei našumo, nei kokybės, o nuostoliai buvo milžiniški“, – pasakojo T. Dirmeikis.

Kad ūkiai po tokių stichijų nepatirtų didelių nuostolių, Žemės ūkio ministerija siūlo į pasėlių ir augalų draudžiamų rizikų sąrašą įtraukti ilgai trunkantį lietingą laikotarpį, kuris būtų nustatomas sinoptikų, kai kritulių kiekis viršija daugiametę normą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nuo ateinančio rudens draudimo įmokų subsidija šiai rizikai sudarytų bent 70 proc.“, – teigė „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Tai padėtų sumažinti valstybės finansinę naštą, kai ūkininkai patiria nuostolių ir laukia kompensacijų.

„Norime paskatinti daugiau ūkių draustis, kad ne tik ministerija teiktų pagalbą ekstremalių situacijų metu, bet ir patys ūkininkai galėtų greičiau gauti paramą“, – sakė žemės ūkio viceministras Andrius Palionis.

Šiuo metu toks draudimas egzistuoja, tačiau ūkininkai juo beveik nesinaudoja. Dažniausiai tai lemia draudimo kainodara – įmokos yra gana didelės.

Draudikai sako, kad lietus, ypač iškrentantis dideliais kiekiais, yra pavojingas visiems, nesvarbu, ką augintų ūkininkai.

Ūkininkai nesiryžta draustis. Vienais metais tikimasi gero derliaus, o kitą kartą nutinka nelaimė.

„Dėl stichinės sausros žemdirbiai bet kuriuo atveju gaus bent kažkokį derlių, tačiau dėl ilgai trunkančio lietaus galima prarasti visą derlių. Tai yra aktuali rizika tiek daržovininkams, tiek sodininkams, tiek daržininkams“, – pabrėžė M. Rusteika.

Pasak viceministro, lietuviai apskritai nėra linkę draustis, nesvarbu, ar draudimas pigus, ar brangus. Ūkininkai nesidraudžia, nes taupo, bandydami nuspėti, koks bus sezonas.

„Ūkininkai nesiryžta draustis. Vienais metais tikimasi gero derliaus, o kitą kartą nutinka nelaimė“, – sakė žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.

Draudikai nesitiki didelio besidraudžiančiųjų antplūdžio. Be to, dabar niekas negali tiksliai pasakyti, kiek kainuos draudimas.

„Tai priklauso nuo augalų rūšies, topografijos, žemės balo ir daugybės kitų veiksnių. Mes tarifus skaičiuojame kiekvienais metais“, – akcentavo M. Rusteika.

Vienintelis Lietuvoje savidraudos fondas pernai apdraudė trečdalį draustino ploto šalyje. Už gamtos stichijų – daugiausia krušos, liūčių ir vėjo – padarytą žalą ūkininkams išmokėta beveik 14 mln. eurų.