Trečiadienį ir ketvirtadienį 24 sostinės kavinės siūlo prisiminti tradicinę šventę Chanuką, kai įvairių tautų vilniečiai kartu ragaudavo bulvinių blynų su cukrumi ar bruknių uogiene.

Bulvinių blynų raginanti skanauti televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė teigia, kad žydų Chanuka primena lietuviškąsias Užgavėnes.

„Bulviniai blynai tarp žydų vadinami „latkėmis“. Mes galvojame, kad visas bulvinių patiekalų paveldas yra lietuviškas, tačiau klystame. Kugelis irgi tikriausiai į Lietuvą atėjo iš Vokietijos per žydų šeimas. Visos silkės į mūsų kraštą taip pat atplaukė su žydais, - pasakojo E.Mildažytė. – Daug paveldo yra bendro. Niekas nesuartina labiau tautų kaip bendras valgymas. Intymiau gali būti tik bendras miegojimas“.

E.Mildažytė teigė, kad bulviniai blynai į Izraelį nukeliavo kaip tik iš Lietuvos. Per Chanuką Vilniuje taip pat buvo dalijamasi spurgomis su uogiene.

Į sostinės kavinę paragauti bulvinių blynų atvykęs Seimo narys Emanuelis Zingeris pasakojo, kad žydams palyginus su Viduržemio jūros kraštu Lietuva buvo šaltas kraštas.

„Matyt, šaltais žiemos vakarais per Chanukos šventę, kai bulvės pasirodė LDK kaip didelė naujiena, atsirado paprotys valgyti bulvinius blynus. Tačiau jie buvo mažyčiai, o ne tokie dideli kaip dabar kepami“, - pasakojo politikas.

Pasak E.Zingerio, taip pat žydų šeimose buvo mėgstamas kimštas karpis.

„Taip pat populiarus buvo „cimusas“ – patiekalas su slyvomis, morkomis ir jautiena bei grikiais ar ryžiais. Penktadieniais žydai pildydavo specialų puodą maisto, kurį laikydavo krosnyje iki šeštadienio. Visą dieną valgydavo maistą tik iš to puodo, nes nuo penktadienio vakaro ir šeštadienį nebuvo galima dirbti“, - žydų virtuvės tradicijas aiškino Seimo narys.

Į puodą buvo dedama pupelių, jautienos, slyvų. E.Zingeris paminėjo, kad vienas iš labai svarbių žydiškų patiekalų – kepta saldi silkė.

„Tikroji silkė labai skiriasi nuo tos, kurią valdome dabar. Ji turi būti saldi, ilgai mirkyta vandenyje“, - aiškino žydų tautybės politikas.

Žydų kilmės Aleksandra Isovskytė pasakojo, kad per Chanuką kepamų bulvinių blynų receptas tradicinis – bulvės, kiaušinis, druska.

„Tradiciškai blynus valgydavome su cukrumi“, - teigė moteris.

Prie stalo nukrauto bulviniais blynais susirinkę vilniečiai prisiminė ir kitus nelietuviškus patiekalus. „Šakotis juk ir nelietuviškas. Jis yra vokiškas. Tik lietuviai turi savo atmainą. Jis kepamas per Jurgines,  kai turima daug kiaušinių ir sviesto“, - žiniomis dalijosi E.Mildažytė.

A.Isovskytė pasakojo apie tradicines žydiškas silkes. „Sluoksnis silkės, sluoksnis svogūnų, ant silkės dar pabarstyti cinamono, razinų, o ant viršaus medus, aliejus ir actas. Viską kepti reikia orkaitėje apie valandą“, - žydišku receptu dalijosi moteris.

Taip pat žydų šeimos tradiciškai kepa kugelį, kurį A.Isovskytė siūlo valgyti su grietine, silke ar mišraine.

Bulvinius blynus skanaujantys žydai dalijosi prisiminimais apie saldumynus.

„Labai skanūs saldumynai iš trintų morkų ir apelsinų žievelių, pagardinti imbieru ir grietinėle. Viskas išverdama, o paskui supjaustoma juostelėmis“, - kalbėjo Chanuką minintieji vilniečiai.

Chanuka – tai šviesos, Saulės grąžos iškilmė, kurią švenčia žydai visame pasaulyje. Per Chanuką Lietuvoje įprasta valgyti blynus ir spurgas.

Chanuka šiais metais prasidėjo gruodžio 20 ir tęsis iki 28 dienos.