Astronomai teigia aptikę įrodymų planetos, kurią neseniai sunaikino žvaigždė. Tai pateikia įžvalgų, koks likimas po kelių milijardų metų laukia Žemės.

Mokslininkai „prarytos“ planetos pėdsakų aptiko analizuodami motininės žvaigždės cheminę sudėtį. Jie taip pat mano, kad kaimyninio pasaulio sunaikinimas kitą, išlikusią planetą, nubloškė į neįprastą orbitą, praneša BBC.

JAV, Lenkijos ir Ispanijos mokslininkų komanda atradimą padarė studijuodama žvaigždę BD+48 740, kuri priskiriama raudonųjų milžinių klasei. Stebėjimai atlikti „Hobby Eberly“ teleskopu, esančių McDonaldo observatorijoje Teksase.

Netoli raudonųjų milžinių branduolio kylanti temperatūra verčia šias senas žvaigždes plėstis. Dėl šio proceso sunaikinamos netoli žvaigždės esančios planetos.

„Panaši lemtis gali laukti ir vidinių mūsų Saulės sistemos planetų, kai po 5 mlrd. metų Saulė taps raudonąja milžine ir išsiplės iki Žemės orbitos“, – teigė tyrimo bendraautorius Alexanderis Wolszczanas iš Pensilvanijos valstijos universiteto.

Pirmasis pradingusios planetos įrodymas – keista žvaigždės cheminė sudėtis.

Spektroskopinė BD+48 740 analizė parodė, kad joje esama neįprastai didelių ličio, reto elemento, sukurto per Didįjį sprogimą prieš 14 mlrd. metų, kiekių.

Litis žvaigždėse greitai suyra, taigi didelis jo kiekis senoje žvaigždėje yra labai neįprastas dalykas.

„Teoretikai nurodė tik kelias, labai specifines sąlygas, kuriomis litis gali susidaryti žvaigždėse, išskyrus Didįjį sprogimą. BD+48 740 atveju tikėtina, kad ličio gamybą sukėlė planetos dydžio masė, kuri pateko į žvaigždę ir ją įkaitino, kol žvaigždė ją virškino“, – aiškino A. Wolszczanas.

Antrasis įrodymas, kurį aptiko astronomai, yra labai elipsinė naujai atrastos planetos, skriejančios aplink raudonąją milžinę, orbita. Iki šiol nepastebėtas pasaulis yra mažiausiai 1,6 didesnės masės nei Jupiteris.

Tyrimo bendraautorius Andrzejus Niedzielskis iš Mikalojaus Koperniko universiteto Torūnėje, Lenkijoje, teigė, kad tokios ekscentriškos orbitos būdingos evoliucionuojančių žvaigždžių planetinėms sistemoms.

„Iš tiesų BD+48 740 planetos orbita yra labiausiai elipsinė iš visų iki šiol atrastų“, – pridūrė jis.

Kadangi tokios keistos orbitos dažniausiai atsiranda dėl planetų gravitacinės sąveikos, astronomai įtaria, kad pradingusios planetos nėrimas žvaigždės link išgyvenusiai planetai suteikė energijos pliūpsnį.

Šis pastūmėjimas ją nuginė į dabartinę neįprastą orbitą.

„Užklupti planetą tuomet, kai ją naikina žvaigždė, yra beveik neįtikėtinas žygdarbis, turint omenyje šio proceso greitumą, tačiau tai, kad toks susidūrimas vyko, galima dedukuoti iš poveikio žvaigždės cheminei sudėčiai. Smarkiai išilgėjusi planetos, kurią aptikome aplink ličiu užterštą raudonąją milžinę, orbita yra kaip tik tokie įrodymai, kurie leistų manyti, kad žvaigždė neseniai sunaikino dabar jau pradingusią planetą“, – komentavo komandos narė Eva Villaver iš Madrido autonominio universiteto Ispanijoje.

Tyrimo detalės skelbiamos leidinyje „Astrophysical Journal Letters“.