Vis dar pasitaiko lietuvių, kuriems džiazo muzika primena triukšmą. Esu įsitikinęs, kad tokių žmonių mažėja ir dėl festivalio įdirbio.
Štai pavyzdys. Prieš šešerius metus į vieną festivalio koncertų pakviečiau mus vežusius vienos automobilių firmos serviso meistrus, vadybininkus. Iš pradžių vyrai sakėsi geriau pasėdėsiantys automobiliuose, nei eisiantys klausytis muzikos, kurios jie nesupranta. Vėliau iš vieno jų išgirdau: „Pas jus kažkoks kitoks džiazas.“ Sakau, džiazas kaip džiazas. O jie aiškina, kad mokykloje tik labai sudėtingą muziką už džiazą pateikdavo. Taip mokykla juos nuo džiazo atgrasė.
Tiems, kuriems džiazas asocijuojasi su triukšmu, norėčiau pasakyti: reikia pradėti nuo paprastesnės, suprantamesnės muzikos. Ateiti į Vienybės aikštę, kur skamba būtent toks džiazas. Paskui po truputį lipti laipteliais į viršų - eiti į „Combo“ klubą, Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salę. Taip gali prieiti iki labai sudėtingos muzikos klausymo, kurios prieš daugelį metų ir man pačiam būtų buvę sunku klausytis.
Nemanau, kad Kauno publika, kurią giria ir užsienio atlikėjai, yra tokia šilta ir audringai reaguojanti dėl to, kad nelabai išprususi. Publika yra visokia. Chaotiškas bilietų pirkimas į koncertus liudija, kad išmanymas galėtų būti ir geresnis. Bet kai koncerte po puikios solo partijos, improvizacijos publika audringai ploja, supranti, kad ji pakankamai giliai jaučia muziką. Tiesa, ta pati publika kartais nustebina - šiuolaikinių pasaulio džiazo žvaigždžių vardai jai nėra gerai žinomi. Bet čia - laiko klausimas.
Situacija keičiasi į gera. Žmonės šiais laikais daug važinėja, lankosi užsienio festivaliuose - šviečiasi. Daug emigravusių festivalio bičiulių ima atostogas ir per festivalį grįžta į Kauną. Nebūtinai tam, kad išgirstų vieną ar kitą atlikėją - greičiau tam, kas susitiktų su vadinamąja džiazuomene.
„Kaunas Jazz“ kol kas tiek Europos, tiek pasaulio mastu yra žinomiausias ir labiausiai vertinamas iš Lietuvoje vykstančių džiazo festivalių. Daugelis žinomų atlikėjų, grojusių mūsų festivalyje, populiarina mūsų festivalį grįžę į tėvynę. Niujorke tarp džiazo atlikėjų ir šios muzikos mylėtojų „Kaunas Jazz“ yra žinomas ne ką mažiau nei Lietuvoje.
Daugiau apie festivalį „Kaunas Jazz“ ir džiazo muzikos auditoriją Lietuvoje skaitykite paskutinį mėnesio trečiadienį pasirodančiame „Kauno dienos“ kultūros priede „Santaka.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl nevalia drausti meno?
Feisbuke pavyko surasti įdomų dalyką. Viena moteris, vardu Talgat, įžvelgė, kad Ermitaže, meno ir kultūros muziejuje Sankt Peterburge, saugoma XII a. skulptūra, vaizduojanti velnią, kai ką labai primena. ...
-
Zombių ideologijos kontūrai3
Mūsų politikieriai užsiima ne viešojo sektoriaus mažinimo ir politikos racionalizavimo darbais, o vėl skatina visuotinę tinginystę ir vegetavimą. Kokio mentaliteto asmenys gali sugalvoti Sausio 13-ąją vainikuoti nedarbu? Nejaugi tie už Lietuv...
-
Karo naujienų nuovargis: kaip išlikti tvirtiems
Tūkstančiai Lietuvos žmonių 1991 m. sausio 13-osios rytą susibūrė ginti savo laisvės nuo Sovietų Sąjungos agresijos. Tai tapo esminiu momentu, atskleidžiančiu, kokią kainą tenka sumokėti už nepriklausomybę. Šiandien, prisimindami ...
-
Kauno viešasis transportas keleiviui draugiškesnis9
Kalbama, kad Vilniuje meras ir administracija siūlys kelti viešojo transporto bilietėlių kainas kone dvigubai (iki 1,5 euro už „pravažiavimą“). ...
-
Barsuko belaukiant2
Sunku šiandieniams vaikams išaiškinti, kaip nuo šalčio pokši tvoros. Gerai, kad baltus džiaugsmus žino: sniego senius lipdyti, sniego angelais plazdenti, sniego gniūžtėmis svaidytis dar moka. Tačiau žiemos pramogų kl...
-
Pirmasis feldmaršalo kartas
Per 1942 m. vasaros – 1943 m. žiemos kovas pralaimėjimo vadinamajame Stalingrado mieste (dabartinis Volgogradas iki 1925 m. vadintas Caricynu) sau leisti negalėjo nė viena pusė. Tad, siekdamas išspręsti susidariusią padėtį, Josifas Visari...
-
Šunelis Genadijus1
Šuniui Genadijui nupirko kompiuterį. Tas pradėjo mėgautis kompiuteriniais žaidimais: gaudė plėšikus, užkariavo rožinės kalytės širdį ir pan. ...
-
Noriu padėti Ukrainai
Maskvos įgaliotiniams gali tekti krautis lagaminus ir nešdintis iš Australijos, jei paaiškės, kad Kremliaus galvažudžiai nukankino ir galiausiai nužudė australą Oscarą Jenkinsą, 32-ejų mokytoją iš Melburno. ...
-
Trumpi pasvarstymai istorine tema5
Tam tikra dalis lietuvių labai kritiškai atsiliepia apie mūsų senųjų kunigaikščių žiaurumą, dėsto, kad jie dėl valdžios siekio žudė, kankino ir savo artimus giminaičius, ir net šeimos narius. ...
-
Negalima be teismo pasmerkti partizano4
Ukmergėje surengtas Vyčio apygardos partizanų vado Juozo Krikštaponio 80-ųjų žūties metinių minėjimas. ...