Vienos Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės pirmininkas įtariamas pasisavinęs ir iššvaistęs beveik 700 tūkst. litų vertės turto, apgaulingai tvarkęs buhalteriją bei klastojęs visuotinio pajininkų susirinkimo protokolus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad 36-erių metų A.B. tinkamai netausojo žemės ūkio bendrovės turto, įvertinto daugiau nei 400 tūkst. litų. Pasak antradienį išplatinto FNTT pranešimo, per dvejus metus, vadovaujant įtariamajam, bendrovė prarado 1,7 tonos durpių briketų, 12 tonų anglių, 53 tonas miežių. Bendrovės pirmininkas esą neužtikrino minėto turto tinkamos apsaugos ir laikymo sąlygų, todėl dalis jo buvo prarasta, o dalis prarado savo prekinę vertę. Per tą laiką žemės ūkio bendrovė patyrė daugiau nei 400 tūkst. litų žalą.

Taip pat nustatyta, kad A.B., būdamas tiek žemės ūkio bendrovės pirmininku, tiek kasininku, kitai žemės ūkio bendrovei pardavė daugiau nei 22 tonas pašarinių grūdų, tačiau į savo vadovaujamos bendrovės buhalteriją neįtraukė daugiau nei 12 tūkst. litų vertės PVM sąskaitos faktūros už parduotus rugius, o gautus pinigus pasisavino. Dar 50 tūkstančių litų bendrovės pirmininkas pasisavino, paėmęs juos iš žemės ūkio bendrovės kasos kaip avansą įvairiems pirkimams, jų panaudojimo nepagrįsdamas apskaitos dokumentais ir negrąžindamas šių pinigų į bendrovės kasą.

Tyrėjų teigimu, surinkta pakankamai duomenų ir apie tai, kad žemės ūkio bendrovės pirmininkas klastojo visuotinio pajininkų susirinkimo protokolus ir jais prisidengdamas pasisavino daugiau nei 180 tūkst. litų. A.B. protokoluose melagingai įrašė, kad du fiziniai asmenys tapo žemės ūkio bendrovės pajininkais, o bendrovė jiems už pajus sugrąžino tūkstantines pinigų sumas. Suklastotuose dokumentuose buvo įrašyta, kad iš žemės ūkio bendrovės kasos už pajus vienam iš jų buvo sumokėta 106 tūkst. litų, o kitam – 75 tūkst. litų. FNTT teigimu, nustatyta, kad iš tiesų šiuo pinigus pasisavino A.B.

FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė šį ikiteisminį tyrimą ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už turto iššvaistymą, jo pasisavinimą, apgaulingą apskaitą ir dokumentų klastojimą gresianti maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 10 metų.