M. Rubio, kuris yra pirmasis Lotynų Amerikos kilmės ir ispaniškai laisvai kalbantis JAV diplomatijos vadovas, yra pirmasis iš prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasirinktų kandidatų į aukščiausius vyriausybės postus, kurį patvirtino Senatas.

Už M. Rubio patvirtinimą diplomatijos vadovu balsavo 99 senatoriai, balsavusiųjų prieš nebuvo, o keli senatoriai iš konkuruojančios demokratų partijos jį apibūdino kaip draugą. Viena vieta Senate atsilaisvino dėl viceprezidento J. D. Vance'o (Dž. D. Vanso) inauguracijos.

„Atsižvelgiant į pasaulyje šiuo metu vyraujantį neapibrėžtumą, Amerika suinteresuota nepraleisti nė akimirkos ir nedelsiant paskirti atitinkamą kandidatą į šias pareigas“, – pareiškė senatorė Jeanne Shaheen (Džin Šahin), aukščiausio rango demokratė Senato Užsienio reikalų komitete.

„Nors mes ne visada sutariame, manau, kad jis turi įgūdžių, žinių ir kvalifikacijos būti valstybės sekretoriumi“, – sakė ji Senato salėje.

J. Shaheen ir komiteto pirmininkas respublikonas Jimas Rischas (Džimas Rišas) susitarė paspartinti M. Rubio kandidatūros svarstymą ir komitetas jo paskyrimui pritarė likus vos valandai iki svarstymo Senate.

„Ne paslaptis, kad priešiškos jėgos nuo Kinijos iki Rusijos, nuo Šiaurės Korėjos iki Irano yra suformavusios autoritarinę ašį, siekiančią susilpninti Jungtines Valstijas“, – sakė J. Rischas.

„Siekiant su ja kovoti, mums reikia principingo, į veiksmus orientuoto vyriausiojo diplomato, tokio kaip Marco Rubio“, – pridūrė jis.

Iššūkis atstovauti D. Trumpą

M. Rubio iš karto teks užduotis vykdyti galimai nepastovią D. Trumpo užsienio politiką. D. Trumpas pirmadienį per inauguracijos kalbą atnaujino grasinimus užgrobti Panamos kanalą, nors pažadėjo būti taikdariu.

Per pirmąją kadenciją D. Trumpas metė iššūkį abiem valstybės sekretoriams, o jo užsienio politika buvo labai permaininga: vienu atveju D. Trumpas nuo grasinimų sunaikinti Šiaurės Korėją perėjo prie pareiškimo, kad „įsimylėjo“ autokratinį jos lyderį Kim Jong Uną (Kim Čen Uną).

Siekiant su ja kovoti, mums reikia principingo, į veiksmus orientuoto vyriausiojo diplomato, tokio kaip Marco Rubio.

M. Rubio, darbininkų klasės Kubos imigrantų sūnus, kuris griežtai priešinosi Fidelio Castro (Fidelio Kastro) komunistinei revoliucijai, yra žinomas dėl savo griežtos pozicijos Lotynų Amerikos autoritarinių valstybių ir Kinijos atžvilgiu.

M. Rubio praėjusią savaitę per savo paskyrimo patvirtinimo posėdį pasakė, kad Kinija apgaule prasiskynė kelią į supervalstybės statusą ir apibūdino Azijos milžinę kaip „galingiausią ir pavojingiausią priešininkę, su kokia šalis kada nors yra susidūrusi“.

M. Rubio darbą pradės antradienį ir, pasak diplomatų, turėtų susitikti su ketverto, kuriam priklauso Jungtinės Valstijos, Australija, Indija ir Japonija, užsienio reikalų ministrais.

Keturšalę organizaciją, kurią sumanė Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), o patobulino buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Kinija laikė keturių demokratinių valstybių būdu ją apsupti ir sulaikyti, nors šalys tai neigė.

Tikimasi, kad M. Rubio taip pat prisidės prie D. Trumpo ir tvirtai gins Izraelį, neseniai sudariusį ilgai lauktas paliaubas su palestiniečių grupuote „Hamas“, ko atkakliai siekė jo pirmtakas demokratas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Nepaisant kolegiškų santykių Senate, M. Rubio kadaise buvo aršus D. Trumpo oponentas. 2016 metais, kai jiedu varžėsi dėl Respublikonų partijos nominacijos kandidatuoti į prezidentus, D. Trumpas garsiai pažemino jį, pavadindamas „mažuoju Marco“.

Vėliau M. Rubio palaikė D. Trumpą. Per savo patvirtinimo posėdį jis ne kartą pabrėžė, kad politiką formuos prezidentas.

Kai kurie D. Trumpo pasirinkti asmenys į valstybės postus dar laukia patvirtinamųjų klausymų, įskaitant Tulsi Gabbard (Tulsi Gabard), kurią prezidentas įvardijo kaip , kaip savo būsimąją nacionalinės žvalgybos direktorę, Robertą F. Kennedy (Robertą F. Kenedį) jaunesyjį – kaip sveikatos apsaugos sekretorių ir Kashą Patelį (Kešą Patelį) – kaip Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovą.

Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) teigė, kad M. Rubio patvirtinimas parodė, jog partija „refleksyviai neprieštaraus kandidatams“, bet taip pat ir nepriims mechaniškai sprendimų.