Respublikos teisingumo teismas, nagrinėjantis vyriausybės nariams keliamas bylas, 60-meę Ch. Lagarde teis už aplaidumą.

Jeigu TVF vadovė būtų pripažinta kalta, jai grėstų vieneri metai laisvės atėmimo bausmė ir 15 tūkst. eurų bauda. Vis dėlto ji ne kartą neigė kaip nors nusižengusi įstatymams.

Byla grasina aptemdyti visais kitais atžvilgiais nepriekaištingą Ch. Lagarde karjerą, kai ši verslo teisės žinovė iškilo į Prancūzijos finansų ministrės, o vėliau – į dabartinį TVF vadovės postą, tapdama viena įtakingiausių pasaulyje moterų.

Ši byla taip pat kelia pavojų pasitikėjimui Vašingtone įsikūrusiu TVF: trys pastarieji šios organizacijos direktoriai turėjo stoti prieš teismą.

TVF atstovo pareiškime sakoma, kad fondo direktorių taryba „toliau reiškia pasitikėjimą generalinės direktorės gebėjimu efektyviai vykdyti savo pareigas“.

Tyrimas dėl Ch. Lagarde veiksmų buvo pradėtas 2014 metais, kuomet kilo įtarimų dėl jos vaidmens ilgai užsitęsusiame konflikte tarp B. Tapie ir banko „Credit Lionnaise“. Šis konfliktas kilo dėl sporto įrangą gaminančios bendrovės „Adidas“ pardavimo 1993 metais.

B. Tapie, spalvinga asmenybė ir buvęs ministras, kaltino banką, kurio dalis akcijų priklauso valstybei, jį apgavus.

„Adidas“ jam priklausė 1990–1993 metais, bet firmos kontrolę jis prarado, kai bankrutavo. Jam taip pat priklausė Marselio futbolo komanda.

2007-aisiais, pradėjus valdyti prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), tapusi finansų ministre Ch. Lagarde nusprendė leisti arbitražui išspręsti B. Tapie ir banko ginčą. Arbitražas nurodė už banko skolų likvidavimą atsakingai valstybinei organizacijai išmokėti magnatui B. Tapie stulbinamą 404 mln. eurų sumą. Neilgai trukus po ilgos teisinės kovos jam buvo nurodyta šią sumą gražinti.

Nors nėra kaltinama asmeniniu pasipelnymu, Ch. Lagarde yra pateikti kaltinimai aplaidumu, dėl suteikto leidimo pradėti trečiųjų teismą ir fakto, kad ji neužginčijo išmokos – labai naudingos B. Tapie, bet žalingos valstybei.