- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Depresija – sunkus psichikos sutrikimas, kuris paveikia ne tik žmogaus psichologinę, bet ir fizinę būklę. Lietuvoje apie 10 proc. gyventojų serga depresija, o jos epizodą yra patyręs kas ketvirtas žmogus. Per metus Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje gydoma apie du tūkstančius pacientų, sergančių depresija. Pirmieji ligos simptomai yra svarbiausi, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, o skubiai kreiptis pagalbos.
Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, todėl apie žmonių emocinę sveikatą ir vieną iš psichikos sutrikimų – depresiją – papasakojo Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Edgaras Diržius.
– Gydytojau, kokia pastaruoju metu yra žmonių emocinė sveikata?
– Lietuvoje atlikome gydytojų psichiatrų apklausą apie darbą karantino metu, kuri parodė, jog pandemijos metu žmonių skaičius, jaučiančių nerimo ar depresijos simptomus, kelis kartus išaugo. Pastebima, kad pacientai atvyksta sunkesnių būklių, nes ilgai delsė kreiptis į specialistus. Pandemija labiausiai paveikė vaikų, paauglių, vienišų tėvų ir mažas pajamas uždirbančių žmonių emocinę sveikatą.
– Kokie simptomai išduoda, kad žmogaus emocinė sveikata yra bloga?
– Pagrindinis požymis – tampa sunku gyventi visavertišką gyvenimą, t. y. dirbti, bendrauti, užsiimti malonia veikla. Žmones pradeda varginti nemiga, jaučiama prasta nuotaika, atsiranda energijos trūkumas, dingsta apetitas. Taip pat dalis sergančiųjų susiduria su baimės jausmu, įvairiais nemaloniais jutimais kūne, kurių kiti specialybių gydytojai negali išaiškinti. Gyvenimo kokybė suprastėja nepriklausomai nuo ligos – tiek nerimo sutrikimai, depresija, tiek ir kiti psichikos sutrikimai skirtingai paveikia žmogaus būseną.
Pandemija labiausiai paveikė vaikų, paauglių, vienišų tėvų ir mažas pajamas uždirbančių žmonių emocinę sveikatą.
– Ką daryti žmogui, kuris jaučia jūsų išvardintus simptomus?
– Psichikos sutrikimus gydo gydytojai psichiatrai, į kuriuos pirmiausiai ir reikėtų kreiptis. Kauno klinikose teikiamos trečio lygio gydytojo psichiatro konsultacijos, taikoma psichoterapinė pagalba. Psichiatrai geba atskirti psichikos sutrikimus nuo kitų susirgimų, pasireiškiančių panašiais simptomais. Gydytojas psichiatras sudaro individualų gydymo planą, kuris padeda pasveikti.
– Kada ir kaip prastėjanti emocinė sveikata gali privesti prie depresijos?
– Depresija yra kompleksiškas psichikos sutrikimas ir sunku įvardinti tik vieną priežastį. Ligai įtakos gali turėti genetika, ankstyvosios patirtys vaikystėje, mus supanti aplinka, mityba, kiti susirgimai, fizinio aktyvumo trūkumas. Depresija dažnai ateina lėtai ir nepastebimai.
– Kaip atpažinti depresiją?
– Dviejų skirtingų asmenų depresijos simptomai gali būti gana skirtingi. Vienam žmogui – suprastėja apetitas, sutrinka miegas, o kitam priešingai – padidėja apetitas, nuolat jaučiamas mieguistumas. Kiti būdingi simptomai: nuolatinis liūdesys, mintys apie gyvenimo beprasmybę, savižudybę, energijos trūkumas. Jei keli simptomai jaučiami nuolat bent pora savaičių – būtina susirūpinti ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Gydytojas psichiatras Edgaras Diržius. Kauno klinikų nuotr.
– Kaip gydoma depresija?
– Gydant depresiją, atsižvelgiama į žmogų, įvairias rizikas ir veiksnius, turinčius įtakos jo savijautai. Pagrindiniai depresijos gydymo metodai – psichoterapija ir antidepresantai. Net trečdaliui susirgusiųjų gali išsivystyti gydymui atspari depresija, kuri gydoma tranksranialine magnetine stimuliacija, elektros impulsų terapija ar medikamentu esketaminu.
– Kuo ypatingas gydymas tranksranialine magnetine stimuliacija?
– Kauno klinikose esančiame Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centre nuo šių metų taikome tranksranialinę magnetinę stimuliaciją. Procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą. Tai gera žinia pacientams, kuriems yra išsivysčiusi gydymui atspari depresijos forma.
– Gydytojau, ką patartumėte kiekvienam, kad emocinė sveikata būtų geresnė?
– Psichikos sveikatos principai yra labai panašūs kaip ir bendri sveikatos principai: reguliarus fizinis aktyvumas, saikinga ir sveika mityba, poilsis, savo hobių bei pomėgių realizavimas. Nemažiau svarbus bendravimas su artimaisiais, draugais. Svarbiausia – rūpintis savimi ir savo aplinka, nes ji mus kuria. Duodant kitam – grįžta daugiau nei atiduodi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priklausomybė, naikinanti gyvenimus: per vieną naktį neteko visų savo santaupų
Remigijaus (vardas redakcijos pakeistas) pasakojimas. Noriu pasidalinti savo istorija. Gal ji ką nors apsaugos nuo klaidų, kurios vos nesunaikino mano gyvenimo. ...
-
Šeima turi priimti vaiko amerikietiškuosius kalnelius
Tėvų ir vaikų santykiai – jautri tema, šis ryšys vystosi visą gyvenimą, todėl neretai santykį apniunka ir problemos. Tėvai turi didelį poveikį vaiko pasaulėžiūrai, elgesiui ir gyvenimo pasirinkimams. Kodėl tėvai ir vaikai da...
-
Tėvai ir vaikai: tarp kontrolės ir liberalumo
„Man tėvai neleidžia“, – sako pradinukas draugams ir taip paaiškina, kad jis šioje situacijoje niekuo dėtas ir nieko pakeisti negali. „Man tėvai neleidžia“, – sako paauglys (nors dažniausiai nesako) ir ta...
-
Mokslininkų tyrimas padės slaugytojų psichologinei gerovei
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų grupė paskelbė naują tyrimą prestižiniame žurnale „Behavioural and Cognitive Psychotherapy“ apie internetinės streso valdymo programos efektyvumą medicinos sla...
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...