- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas nustatytas 1 iš 8 gyventojų, praneša LNK.
Reportaže plačiau pakomentavo gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
– 1 iš 8 lietuvių turi bent vieną psichikos arba elgesio sutrikimą. Ar tai nerami statistika?
– Tai yra tik oficiali statistika. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse yra daryta nemažai tyrimų ir, iš tiesų, žmonių, kurie bent kartą susiduria su pakankamai rimtomis psichikos problemomis, yra nuo 30 iki 25 proc. Tai yra kas trečias žmogus. Tai nereiškia, kad jis serga šiuo metu, bet bent kartą per savo gyvenimą yra susidūręs su šiomis problemomis. Skaičiai yra gerokai didesni nei ši statistika. Tai yra tik tie žmonės, kurie jau kraipėsi į įstaigas, pateikė statistiką. Tai nestebina, nes tokie skaičiai yra daugumoje išsivysčiusių šalių. Tie skaičiai blogėja. Psichikos problemų daugėja visame išsivysčiusiame pasaulyje. Tam yra labai aiškios priežastys. Pirmiausiai, greitėjantis tempas, mes vis daugiau laiko praleidžiame su informacinėmis technologijomis, kurios labai apkrauna ne tik darbinėje plotmėje, bet ir asmeninėje. Taip pat turime ženklų problemų augimą po pandemijos. Tai susiję tiek su socialine izoliacija, tiek su pokovidiniu sindromu.
– Kokie tai yra sutrikimai?
– Kai kalbame apie tokius didelius skaičius, tai mes nekalbame apie šizofreniją, psichozes. Žmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad psichiatrija tai ten, kur tik vaidenasi žmonėms, balsus girdi ir pan. Iš tiesų šiandien tokie pacientai sudaro mažą dalį. Jeigu dar prieš dešimtmetį pasaulyje buvo akcentuojama depresijos epidemija, ji kaip ir išlieka. Dabar jau į pirmą vietą pagal susirgimų skaičių įeina įvairūs nerimo sutrikimai, nerimo depresijos susirgimas, panikos atakos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Stebint ilgesniuoju laikotarpiu, ar gali būti, kad lietuviai vengia psichologų, psichoterapeutų? Ar gali būti, kad jei mes pas juos dažniau apsilankytume, dabar neturėtume tokios niūrios statistikos?
– Labai dažnai žmonės, kurie sovietmečiu dar buvo negimę, turi tą baimę, kuri ateina iš sovietmečio. Jei ateini kartą pas psichoterapeutą, tai jau tau būtinai įrašys diagnozę, negalėsi nei vairuoti, nei dirbti. Viena problema yra stigma. Jei žmogus laiku ateitų, kada ta problema nėra virtusi liga, jam dar būtų galima padėti ir be vaistų įsikišimo. Bet apsilankius vėliau, dažnai tenka jam konstatuoti ligą ir gydyti pakankamai rimtai.
– Psichikos sveikatos centrai nors ir sparčiai įsikūrė Lietuvoje, bet kai kuriuose regionuose reikia važiuoti ir po 30 km. Gal prisideda ir nemaži atstumai ir neprieinamumas pagalbos, ypač regionuose?
– Kada žmogui iš tiesų reikia pagalbos, jis ją dažniausiai randa. Dažniau būna tokia baimė, kaip pretekstas.
– Kaip suprasti, kad jau yra riba ir reikia apsilankyti pas specialistus?
– Jei mes vieną naktį nemiegojome ar pajutome nerimą, nereikėtų labai iš karto bėgti. Bet jei tai tęsiasi porą savaičių, porą mėnesių, jaučiame, kad tai trukdo mums gyventi, nesakau, kad tai būtinai liga, diagnozė, bet jau reikėtų atkreipti dėmesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kad neprislėgtų „cepelininis“ dangus1
Dažnai jaučiamas nuotaikos pablogėjimas, pastebima mažėjanti motyvacija ir energijos trūkumas – tai natūralus organizmo atsakas į trumpėjančias ir tamsėjančias dienas. Eksperčių teigimu, įtraukus keletą paprastų kasdienių įpročių į ...
-
Kaip ugdyti vaikų savivertę?
Save žeminantys, nuvertinantys ir menkinantys žodžiai iš vaikų lūpų nuskamba dažnai. Anot vaiko teisių gynėjų, pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas jauną, bet savo jėgomis abejojantį žmogų lydi kone kiekviename žingsnyje. Tad suaugusi...
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė76
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...