- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas sviestas, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.
– Dėl ko sviestas brangsta?
– Sviestas brangsta dėl dviejų priežasčių: bendros Europos Sąjungos rinkos tendencijos ir mūsų meilės vietiniam gamintojui. Jei pažvelgtume į lietuviškus prekių ženklus, jų kainos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo maždaug 25 proc. Tuo tarpu pigesnės alternatyvos, dažniausiai atvežamos iš Lenkijos, kol kas pabrango 5–10 proc.
– Tačiau, jei, kaip sakote, mes tikrai vertiname savo lietuvišką pieną ir norime, kad jis būtų gaminamas Lietuvoje, kyla klausimas – kodėl prekybos vietose produkcija brangsta, o ūkininkams už pieną mokama tik apie 44 centus už litrą, kai 2022 m. jie gaudavo 48 centus? Kodėl ūkininkams nemokama daugiau? Galbūt, jei jų ūkiai galėtų plėstis, kainos būtų labiau subalansuotos?
– Šioje situacijoje yra du nukentėję: ūkininkai ir vartotojai. Visos pieno perdirbėjų problemos galiausiai užkraunamos ant ūkininkų pečių, todėl jiems mokama vis mažiau. Kartais ūkininkai supyksta, atvažiuoja su traktoriais į sostinę ir gauna subsidijas. Tačiau vartotojų kainos nuolat kyla, o iš jų sumokamų mokesčių dar ir mokamos tos pačios subsidijos. Tai sudaro uždarą ir sudėtingą ratą. Kalbant apie pieno pramonę Lietuvoje, mes ją privedėme iki tam tikros ribos. Nes rinkomės čia įdomią statistiką nuo nepriklausomybės pradžios, kiek mes pieno išgaudavom.
– Kol kas statistika negailestinga. Hektare Lietuvoje dabar vidutiniškai yra 3–4 karvės, tuo tarpu Nyderlanduose – apie 34.
– Nesvarbu, kiek ten karvių. Faktas tas, kad 1991 m. Lietuvoje buvo išgaunama apie 3 mln. tonų pieno, šiandien šis skaičius siekia vos 1,5 mln. tonų. Perpus mažiau. Lenkai tuo tarpu situaciją suvaldė. Lenkijoje buvo pagaminama apie 14 mln. tonų pieno, dabar šis skaičius viršija 15 mln. tonų ir nuolat auga. Tuo tarpu Lietuvoje pieno sektorius mažėja. Tai vyksta dėl to, kad valstybėje nėra aiškios politikos, kaip elgtis su pieno žaliava. Dėl šios priežasties lietuviškų pieno produktų gamyba mažėja, o importas, ypač iš Lenkijos, didėja. Pavyzdžiui, 2005 m. iš Lenkijos atsiveždavome pieno produktų už 10 mln. eurų, o šiemet – jau už 130 mln. eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar ši atvežtinė produkcija gali padėti sureguliuoti kainas ir sustabdyti jų augimą prekybos vietose?
– Taip, reguliuoja. Pavyzdžiui, lietuviško aukštos kokybės sviesto kilogramas kainuoja apie 15 eurų, o lenkiško – 7–8 eurus. Jei nebūtų lenkiškos produkcijos, neaišku, kokios išvis pas mus kainos būtų.
– Kyla klausimas, ar lietuviai liks ištikimi vietinei produkcijai, kai jos kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas?
– Na, atsakymą jau pasakiau. 2005 m. vežėmės iš lenkų už 10 mln. eurų, dabar – už 130 mln. eurų. Daugelis vartotojų pereina prie pigesnių alternatyvų. Kai kurie sutinka mokėti iki 20 proc. daugiau už vietinę produkciją, tačiau kai kainos dvigubėja, kaip sviesto atveju, tai jau smarkiai muša per piniginę.
– Artėjančios Kalėdos gali šiek tiek sumažinti vartotojų susirūpinimą dėl kainų, nes šiuo metu žmonės linkę mažiau taupyti. Tačiau, kas bus po Naujųjų metų? Ar lietuviški pieno produktai toliau brangs?
– Tai priklausys nuo paklausos. Jei vartotojai sugebės „sugerti“ kainų augimą, jis tęsis. Jei ne, augimas sulėtės arba sustos. Kaip rodo statistika, pieno gamyba Lietuvoje kiekvienais metais sumažėja maždaug 1 proc. Taigi, šiuo metu situacija labai priklauso nuo to, kaip elgsis vartotojai. 2002 m., kai žvėriškai išaugo kainos, vartotojai tai „sugėrė“.
– Tačiau buvo momentas, kai žmonės tiesiog nustojo pirkti sviestą, ieškodami pigesnių pakaitalų. Tada, matant sumažėjusius pardavimus, kainos kiek sumažėjo.
– Panaši situacija trumpam pasikartojo šiais metais – nuo sausio iki po Velykų. Vėliau kainos vėl pradėjo kilti. Žiūrint į spalio mėnesio statistiką, mažmeninės prekybos maisto sektorius, skaičiuojant pinigine išraiška, augo 8 proc. Tai geras rodiklis, nes kainos kilo nepaisant karo ar kitų globalių veiksnių. Nors kai kuriems tinklams galbūt sekasi prasčiau, bendrai rinka demonstruoja teigiamus rezultatus.
– Sviestas yra naudojamas ir kituose produktuose. Ką su brangstančiu sviestu mes matysime brangstant prekybos vietose?
– Su brangstančiu sviestu natūraliai kyla ir šokolado, kepinių bei kitų saldžių produktų kainos. Jei mėgstat saldžias Kalėdas, jos bus brangesnės. Aliejai taip pat brangsta, nors ir nežymiai – apie 1 proc. Jei Kalėdos bus labiau sūrios, bus panašiai, kaip praeitais metais. Jei jos bus pieniškos ir saldžios, bus brangesnės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...
-
E. Sabutis: valstybinių kelių fondas galėtų veikti jau 2026 metais (interviu)4
Kandidatas į susisiekimo ministrus socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad valstybiniams keliams finansuoti skirtas fondas galėtų būti įkurtas jau 2026 metais. ...
-
Buvusio Telšių karinio miestelio teritorija ruošiama investicijoms
Telšių valdžia planuoja sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritorijos susisiekimo infrastruktūrą, pritaikant ją verslo investicijoms. ...