Europos komisija įspėjo, kad šalys narės turi diegti bendrą elektroninių mokesčių už kelių infrastruktūrą sistemą (European Electronic Toll Service (EETS)). Jos esmė – vienas elektroninis prietaisas automobilyje ir sutartis su vienu tiekėju. Kada realu sulaukti tokios sistemos ir kokia bus nauda?

Ši sistema turėtų ypatingai sumažinti piniginių operacijų bei sunkių ir nepatogių procedūrų, kertant sienas skaičių, jau nekalbant apie mažesnes išlaidas automobiliuose montuojamiems prietaisams.

Europos komisija skatina šalis nares diegti šias sistemas regioniniu lygmeniu. Tikslas yra nustatyti priemones tarpvalstybinei sąveikai ir užtikrinti elektroninių rinkliavos sistemų, apimančių bent tam tikrą valstybių narių skaičių, funkcionavimą. Komisija siūlo savo techninę ir finansinę pagalbą, kad būtų lengviau įgyvendinti tokius projektus. Šitie ankstyvieji diegimo projektai, regioniniu pagrindu, ateityje būtų išplėtoti ir apimtų visą ES. Šiuo metu dalyje Europos regioninių sistemų veikimo pavyzdžių jau yra. „Jau yra startavusi regioninė Vokietijos ir Austrijos „Toll to Go“ sistema, kuri leidžia vienu įrenginiu, t.y., Vokietijos kelių mokesčio administratoriaus „Toll Collect“ aparatu apmokėti Vokietijos ir Austrijos kelius. Vienu įrenginiu galima apmokėti ir Prancūzijos, Ispanijos kelius bei Belgijos Liefkenshoek tunelį, tačiau vieno bendro įrenginio visoms Europos sąjungoms šalims iki šiol nėra.“ – teigia „TransPass“ Lietuvoje vadovė Sigita Juodė.

Vežėjai ir kiti kelių naudotojai skundžiasi dideliu skirtingų elektroninių prietaisų skaičiumi. Vilkiko vairuotojui važiuojančiam iš Lisabonos į Bratislavą per Lioną, Milaną, Miuncheną ir Vieną iš viso gali tekti pasinaudoti 7 skirtingais kelių operatoriais. Kabinoje turi būti sumontuota ir keletas prietaisų šiai funkcijai atlikti. Būtent šio dalyko ir nori išvengti Europos komisija.

Trumpai apie naująją sistemą

Iš esmės ją galima apibūdinti taip – viena transporto priemonė, viena sutartis, vienas elektroninis prietaisas. Sistema turi veikti visuose mokamuose kelių infrastruktūros objektuose: keliai, tiltai, tuneliai, keltai. Taip bus užtikrinta elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveika visame ES kelių tinkle, apribotos grynųjų pinigų operacijos prie rinkliavų surinkimo postų ir išvengta sudėtingų procedūrų, kurias turi atlikti vairuotojai. Pagerės eismo srautas ir sumažės jo apkrova. S. Juodė visiškai sutinka su šia vizija: „Vieno įrenginio kelių apmokėjimo principas tikrai ženkliai sumažintų įrenginių kiekį ant vilkiko priekinio lango, žinoma sumažėtų ir administracinė našta, nes dabar vežėjas, jei neturi profesionalaus paslaugų tiekėjo, turi žinoti koks aparatas kaip veikia, kaip jį reikia papildyti, ar jį reikia grąžinti parduodant vilkiką, kur jį grąžinti, ir dar daug kitų klausimų.“

Kaip tai veiks praktiškai?

Ši sistema sujungs tris esmines grupes: infrastruktūros naudotojus, elektroninių paslaugų tiekėjus ir kelių savininkus. Elektroninių paslaugų tiekėjas sudaro sutartis su naudotojais ir užtikrina, kad šie naudodamiesi vienu prietaisu galės ramiai keliauti po visą Europos sąjungą. Kelių savininkai suderina mokesčius už įvairios infrastruktūros panaudojimą su elektroninių paslaugų teikėjais. Rinkliavų politika, turi būti nuspręsta valstybių narių laikantis ES teisės aktų.

Naujoji sistema užtikrina tinklų tarpusavio sąveiką tarp visų elektroninių kelių rinkliavos sistemų Europos Sąjungoje, naudojant tam numatytas technologijas (Trumpojo nuotolio ryšių dar vadinamų mikrobangų (DSRC) ir palydovinės padėties, susijusios su mobiliojo ryšio technologijomis).

Minėtieji prietaisai dėl savo universalumo ateityje gali atlikti ir kitas funkcijas: pagalbos skambutis eismo įvykio atveju, vairuotojų darbo ir poilsio rėžimo sekimas ir kita.

Kompanijos pardavinėsiančios šiuos prietaisus ateityje turėtų atitikti keliamus techninius, finansinius ir vadybos kriterijus. Kai kurios didžiosios tokių prietaisų gamybos kompanijos jau paskelbė apie tokių prietaisų kūrimą. Taip pat šios kompanijos turėtų sekti ar naudojamais prietaisais nėra piktnaudžiaujama ir esant įtarimams iš karto apie tai informuoti atitinkamas institucijas.

Kelių savininkai praras tiesioginį ryšį su klientais ir galės labiau orientuotis į jų būklės priežiūrą. Jie taip pat išvengs bereikalingų išlaidų susijusių su jau minėtomis procedūromis pasieniuose ir klientų aptarnavimu.

Taip pat svarbus aspektas bus susijęs su elektroninių prietaisų paslaugų teikėjų ir kelių savininkų sutarimu dėl prietaisų patikimumo. Jiems reikės suderinti standartus ir įsitikinti, kad technika funkcionuoja nepriekaištingai.

Kodėl jos dar nėra?

Tokie reikalavimai iškelti 2009 m. Buvo numatyta, kad iki 2012 m. spalio 13 d. sistema turėjo būti pasiūlyta sunkvežimiams ir keleiviniam transportui. Deja, kol kas to nėra. Sekantis riba yra 2014 m. spalio 13 d., kuomet pagal reikalavimą, ši sistema turi būti prieinama visoms transporto priemonėms. Sigita Juodė kalbėdama apie vėluojančius terminus išskiria keletą priežasčių: „Kiekviena Europos sąjungos šalis, kurioje yra įvestas kelių mokestis, turi savo sistemą, vienose šalyse, kaip pavyzdžiui Austrijoje, Italijoje, kelių mokesčių įrenginys dirba tik mikrobangų pagalba, Vokietijos kelių mokesčio įrenginys dirba GPS ir mikrobangų principu, greitu laiku Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje bus įvesta nauja kelių mokesčių sistema, ir kiekviena šalis nori, jog jų įrenginys būtu tas vienintelis, kuriuo būtų galima mokėti kelius visoje Europoje.“

UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko kalbėdamas apie naująją sistemą akcentuoja, kad iš esmės nieko naujo neatsiras ir galima teigti, kad jos alternatyva veikia jau dabar: „Mes galvojame, kad panaši sistema jau veikia. Su mūsų kortelėmis už kelius galima atsiskaityti beveik visoje Europoje. Yra keletas šalių, kur jos negalioja, bet sistema apima didelę Europos dalį. Tiesa, aparatas ne vienas. Jei kalbėtume apie vieną aparatą visose šalyse su vienu tiekėju, tai siekiama mobilaus telefono principo: turim vieną operatorių ir važinėjam po visą Europą.“

Sistemos trūkumai

Europos komisija išskiria esminius trukdžius, dėl kurių šios sistemos diegimas stringa:

• nepakankamas bendradarbiavimas tarp įvairių suinteresuotųjų šalių grupių;
• neišsamūs nacionaliniai teisės aktai ir reglamentavimas daugelyje valstybių narių;
• atidėtos investicijos, kurių reikia, kad esami rinkliavos įrenginiai, atitiktų keliamus reikalavimus.

Pažvelkime ką apie tai mano tokias paslaugas teikiantys operatoriai.

S. Juodė mano, kad tokios ateities transporto apmokestinimo vizijos yra teigiamas poslinkis, tačiau vis tik džiaugtis anksčiau laiko nereikėtų, nes yra ir tam tikrų kliūčių, kurias reikės įveikti: „Tokią paslaugą Europos keliuose ateityje galės pasiūlyti ne visi dabartiniai kelių mokesčių tiekėjai. Paslaugos tiekėjų skaičius bus labai ribotas, t.y., bus nedidelė konkurencija, o tai gali įtakoti paslaugų įkainių didėjimą vežėjui. Šiuo metu kelių mokesčių paslaugą teikia tikrai nemažas skaičius tiekėjų, yra didelė konkurencija, dėl to vežėjai turi galimybę rinktis tiekėją pagal aptarnavimo mokesčių įkainius, tačiau startavus EETS sistemai tiekėjų ratas susiaurės, konkurencija mažės, na, o tokiomis aplinkybėmis pasinaudos paslaugų teikėjai, o vežėjas privalės taikytis prie jų.“

Kita aspektas, kurį pabrėžia pašnekovė – PVM grąžinimas. „Dalis Europos sąjungos kelių yra apmokestinti PVM, dalis ne. PVM tarifas visose Europos Sąjungos šalyse yra skirtingas, tad kyla išvada, kad kol nebus vienodo PVM tarifo, arba kelių mokesčiui, kaip objektui, nebus pritaikytas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas (Reverse charge mechanism), tol nebus ir vienos sąskaitos už visas kelių apmokėjimo paslaugas Europoje.“

A.Michejenko taip pat įžvelgia panašius trūkumus. Jo nuomone reikės spręsti konkurencijos trūkumo problemą. „Visoje Europoje suvienodinti sąlygas bus labai sunku, jei tai išvis įmanoma. Pirmas dalykas yra skirtingos sistemų veikimo principai. Vienam prietaise reiks suderinti visų šalių metodus. Kiekvienas bandys traukti į savo pusę. Antra problema iškyla jei aš naudoju vieną operatorių, o kitas man pasiūlo geresnes sąlygas tam tikrame regione. Jei vežėjas priverstas naudotis vienu tiekėju, tai gali prarasti nuolaidas.“

Jis taip pat kaip pavyzdį pateikia tam tikruose regionuose jau veikiančias sistemas, tačiau pripažįsta, kad jos yra ribotos: „Prancūzijoje įvedamas mokestis „ECO Tax“. Jis suderins Prancūzijos kelių mokesčių sistemą. Bet tai bus vienos šalies dviejų sistemų sujungimas į vieną. Yra aparatų, kurie aptarnauja Prancūziją, Ispaniją, tunelius Belgijoje ir Vokietijoje. Aparatai veikia 4 šalyse, bet visų sistemų naudojamų šiose šalyse jie neapima.“

Dabartinė situacija ir ateities vizijos

S. Juodė kalbėdama apie ateities perspektyvas teigia, kad sistema po truputį įgauna pagreitį, tiesa, Lietuvos vežėjams ji kol kas nėra itin naudinga, bet vis tik jau netolimoje ateityje sumažins vežėjų naštą. „Tik kai kurių Europos sąjungos šalių ir tik kai kurie vežėjai jau dabar naudojasi EETS sistema, pavyzdžiui Olandijos ar Belgijos vežėjai, kurie veža krovinius iš savo šalių į Ispaniją ir nevažiuoja į kitas šalis naudojasi tik vienu įrenginiu Prancūzijos ir Ispanijos kelių apmokėjimui, tačiau Lietuvos vežėjai, mūsų nuomone, dar ilgai turės nemažą kiekį įrenginių ant kiekvieno vilkiko lango. Mūsų nuomone, EETS sistema nestartuos 2014-aisiais, tai nėra realu, tačiau kad plėsis REETS sistema, tai labai realu, ir dar šiais, t.y., 2013 metais. Kaip jau daugelis vežėjų girdėjo, šiais metais Prancūzijoje startuos naujas kelių mokestis –ECO tax, kuriuo bus apmokestinti kai kurie regioniniai bei nacionaliniai keliai, dėl to bus keičiami visi dabartiniai kelių mokesčių įrenginiai Prancūzijoje į naujus įrenginius, kurie bus daug „protingesni“ nei dabartiniai įrenginiai, ir planuojama, kad 2013-ųjų eigoje šiuo nauju įrenginiu bus galima apmokėti ne tik Prancūzijos autostradas, regioninius ir nacionalinius (ECO Tax) bei Ispanijos kelius ar Belgijos Liefkenshoek tunelį, bet ir Portugalijos kelius.“

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas A. Michejenko abejojo, o sistemos veikimo galimybes 2014 m. jie kategoriškai neigia: „Techninis šio reikalo sprendimas yra sudėtingas. 2014 m. to tikrai dar nebus.“ Pašnekovas akcentuoja, kad sistemai atsiradus, apart sumažėjusio aparatų skaičiaus, didelių pasikeitimų vežėjai nesulauks: „Problemų su PVM grąžinimu nebūtų. Gražinimas vyksta pagal sąskaitą. Psichologiškai vežėjai bus lengviau, vietoj kelių dėžučių užteks vienos, bet visa kita iš esmės nepasikeistų. Jei vežėjas nori jis gali dirbti su vienu tiekėju. Mes galime pasiūlyti tokią paslaugą, čia nieko naujo nėra.“