- Reda Petrikaitė/ LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Blaškymasis dėl antrosios pensijų pakopos likimo tęsiasi. Kaupiantieji iki šiol nežino, kas jų laukia, o artėjantys rinkimai ir toliau kursto naujas idėjas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras didesnių pokyčių imtis siūlo naujai valdžiai, o dabartinės opozicijos užmojai naikinti antrosios pakopos nebesiūlo, bet nori įpareigoti, kad prie darbuotojų pensijų labiau prisidėtų darbdaviai.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taip dažnai dirbančiųjų į antrosios pakopos kaupimą nebeįtraukinėti, panašu, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras dėl leidimo sunkios ligos atveju atsiimti visus pinigus ir esant būtinybei kaupimą susistabdyti ilgesniam laikui po truputį nusiplauna rankas.
„Stengsimės, bet garantijų niekada nėra, nes procesas yra sudėtingas ir daug žmonių reikia įtikinti, kad tai yra geri pasiūlymai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Didesnių pokyčių šią kadenciją ministerija esą jau nebespės padaryti, tad toliau tobulinti antrąją pensijų pakopą paliks naujai valdžiai.
„Kaupiančiuosius ir visą visuomenę turbūt pora metų vedžiojo už nosies vis žadėdami, kad bus pakeitimai“, – sakė Seimo narys Linas Kukuraitis.
O dabartinės opozicijos idėjos dėl antrosios pensijų pakopos likimo – kur kas drastiškesnės.
Tiesa, anksčiau aiškinę, kad antrąją pakopą apskritai reikia naikinti, socialdemokratai sako siektų, kad prie darbuotojų pensijų daugiau prisidėtų darbdaviai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mūsų darbdaviai, kaip sakant, nusiplovė rankas. Turbūt vienintelė šalis, kuri išvis nedalyvauja pensiniame draudime“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
„Darbdaviui rūpi vienas daiktas – kiek kainuoja darbo vieta“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Apie tokias užmačias kalba ir kitos partijos. Tam reikalingas įstatymas priimtas jau kone prieš 15 metų, tačiau profesinių pensijų fondų Lietuvoje iki šiol taip ir neatsirado.
„Darbdaviai, norėdami išlaikyti darbuotojus, prideda prie fondų per kolektyvines derybas ir taip atsiranda, kad žmonės kaupia ne 2–4 procentus, kaip mes kaupiame, bet kaupia 8–9 ir keliolika procentų kas mėnesį“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Ir dabar prisideda papildomai darbdaviai, kurie gali, kurie mato galimybes ir norą papildomai motyvuoti darbuotojus“, – akcentavo Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Dažniausiai prisideda prie įmokų trečiojoje pensijų pakopoje kaupiantiems darbuotojams. Tačiau tokie darbdaviai Lietuvoje yra labiau retenybė.
„Tai turėtų būti skatinama galbūt kažkokiu pavidalu lengvatiniu mokesčiu, kad būtų didesnė paskata darbdaviam prisidėti. Bet jokiu būdu neturėtų tai būti kažkokia nauja prievolė. Tai turėtų būti savanoriškas veiksmas“, – pabrėžė A. Maldutytė.
Kad darbdaviams tai būtų privaloma nesutinka ir ekonomistai.
„Traktuos kaip tarifo pakeitimą. Perves tuos pinigus, bet jūsų neto algos sąskaita. Nematau jokio nei išlošimo, nei ko. Čia yra pinigų perdavimas iš kišenės į kitą kišenę“, – savo nuomone dalijosi Vilniaus universiteto docentas.
Svarstoma, kad darbdavius būtų galima paskatinti tais pinigais, kuriuos valstybė dabar prideda kaupiantiems antrojoje pakopoje.
„Ta dalis būtų labiau nukreipta į paskatą darbdaviams, kad jie pridėtų prie kaupiančiųjų kur kas didesnes sumas“, – sakė L. Kukuraitis.
„Iš tų 8,2 milijardų, kurie yra iš viso sukaupti antrojoje pakopoje, didelė dalis yra valstybės paskata ir valstybės indėlis į sistemą tam, kad žmonės senatvėje gautų didesnes pajamas“, – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Paskata kaupiantiems iš visų mokesčių mokėtojų pinigų apskritai skelia žiežirbas.
„Gauna tikrai reikšmingą paramą iš valstybės, tai šiuo atveju kaupiančių žmonių lygiateisiškumas akivaizdžiai išsikreipia. Deja, bet Konstitucinis Teismas šito aspekto nepriėmė nagrinėti“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Tarptautinis valiutos fondas jau ne kartą perspėjo Lietuvą imtis pokyčių pensijų sistemoje.
Anot jo, netolimoje ateityje nebebus kam išlaikyti pensininkų, o be papildomo kaupimo išsiversti nepavyks.
Pernai antrojoje pensijų pakopoje kaupė 1,4 mln. Tiesa, iš jų aktyviai tik kiek daugiau nei pusė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno PPA rūmų apdovanojimuose – aukščiausi įvertinimai metų verslo lyderiams
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) – didžiausia regiono verslo bendruomenę telkianti organizacija Lietuvoje – pakvietė verslo, valdžios, akademinės bendruomenės bei socialinių partnerių atstovus į tradicinį metinį verslo ...
-
I. Trinkūnaitė sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina pozityviai: laikome tai pergale1
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios bendrovės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė Lietuvos banko (LB) sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina palankiai. ...
-
G. Paluckas žada kelti mokesčius gaunantiems didžiausias pajamas: dabartinė sistema – neteisinga5
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas žada konkrečius sprendimus dėl mokesčių didinimo labiausiai pasiturtintiems asmenims pristatyti kitais metais, tačiau pažymi, kad tai yra pirmiausia teisingumo klausimas. ...
-
Ukrainos mokykloms Lietuva perduos 100 metalo detektorių
Atsižvelgiant į Ukrainos išsakytą poreikį karo metu užtikrinti moksleivių ir mokytojų saugumą, Lietuva šalies mokykloms perduos 100 metalo detektorių-vartelių, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...
-
G. Nausėda: Baltijos šalys turi siekti tolesnės ES paramos „Rail Balticai“3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi kartu siekti tolesnės Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui. ...
-
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas smuko po trijų mėnesių kilimo
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas po trijų mėnesių kilimo smuko 0,1 punktu iki 47,8 punkto, penktadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). ...
-
„Litgrid“: lapkritį elektros kaina sumažėjo 3 proc.
Lapkričio mėnesį elektros suvartojimas Lietuvoje padidėjo 10 proc. Tuo metu elektros kaina šalyje sumažėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 88,6 Eur/MWh, praneša „Litgrid“. ...
-
Paskelbė, kuriose Lietuvos vietovėse yra geriausios gyvenimo sąlygos10
Geriausias gyvenimo sąlygas 2023 metais turėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai, o prasčiausias – Lazdijų, Vilkaviškio, Skuodo, Kalvarijos ir Ignalinos rajonų žmonės, skelbia Finansų ministerija, suskaičiavusi savivaldybi...
-
LEA: gruodį šilumos kainos labiausiai mažėjo Kaišiadoryse, didėjo – Šakiuose
Gruodį penkiose šalies savivaldybėse vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kilovatvalandė kainuoja 7,72 cento ir yra apie 20 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Tuo metu dar kitose penkiose savivaldybėse, kuriose &scaro...
-
Pasirašyta futbolo ir regbio maniežo Šiauliuose finansavimo sutartis
Pasirašyta futbolo ir regbio maniežo Šiauliuose finansavimo sutartis, pranešė miesto savivaldybė. ...