- Reda Petrikaitė/ LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Blaškymasis dėl antrosios pensijų pakopos likimo tęsiasi. Kaupiantieji iki šiol nežino, kas jų laukia, o artėjantys rinkimai ir toliau kursto naujas idėjas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras didesnių pokyčių imtis siūlo naujai valdžiai, o dabartinės opozicijos užmojai naikinti antrosios pakopos nebesiūlo, bet nori įpareigoti, kad prie darbuotojų pensijų labiau prisidėtų darbdaviai.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taip dažnai dirbančiųjų į antrosios pakopos kaupimą nebeįtraukinėti, panašu, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras dėl leidimo sunkios ligos atveju atsiimti visus pinigus ir esant būtinybei kaupimą susistabdyti ilgesniam laikui po truputį nusiplauna rankas.
„Stengsimės, bet garantijų niekada nėra, nes procesas yra sudėtingas ir daug žmonių reikia įtikinti, kad tai yra geri pasiūlymai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Didesnių pokyčių šią kadenciją ministerija esą jau nebespės padaryti, tad toliau tobulinti antrąją pensijų pakopą paliks naujai valdžiai.
„Kaupiančiuosius ir visą visuomenę turbūt pora metų vedžiojo už nosies vis žadėdami, kad bus pakeitimai“, – sakė Seimo narys Linas Kukuraitis.
O dabartinės opozicijos idėjos dėl antrosios pensijų pakopos likimo – kur kas drastiškesnės.
Tiesa, anksčiau aiškinę, kad antrąją pakopą apskritai reikia naikinti, socialdemokratai sako siektų, kad prie darbuotojų pensijų daugiau prisidėtų darbdaviai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mūsų darbdaviai, kaip sakant, nusiplovė rankas. Turbūt vienintelė šalis, kuri išvis nedalyvauja pensiniame draudime“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
„Darbdaviui rūpi vienas daiktas – kiek kainuoja darbo vieta“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Apie tokias užmačias kalba ir kitos partijos. Tam reikalingas įstatymas priimtas jau kone prieš 15 metų, tačiau profesinių pensijų fondų Lietuvoje iki šiol taip ir neatsirado.
„Darbdaviai, norėdami išlaikyti darbuotojus, prideda prie fondų per kolektyvines derybas ir taip atsiranda, kad žmonės kaupia ne 2–4 procentus, kaip mes kaupiame, bet kaupia 8–9 ir keliolika procentų kas mėnesį“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Ir dabar prisideda papildomai darbdaviai, kurie gali, kurie mato galimybes ir norą papildomai motyvuoti darbuotojus“, – akcentavo Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Dažniausiai prisideda prie įmokų trečiojoje pensijų pakopoje kaupiantiems darbuotojams. Tačiau tokie darbdaviai Lietuvoje yra labiau retenybė.
„Tai turėtų būti skatinama galbūt kažkokiu pavidalu lengvatiniu mokesčiu, kad būtų didesnė paskata darbdaviam prisidėti. Bet jokiu būdu neturėtų tai būti kažkokia nauja prievolė. Tai turėtų būti savanoriškas veiksmas“, – pabrėžė A. Maldutytė.
Kad darbdaviams tai būtų privaloma nesutinka ir ekonomistai.
„Traktuos kaip tarifo pakeitimą. Perves tuos pinigus, bet jūsų neto algos sąskaita. Nematau jokio nei išlošimo, nei ko. Čia yra pinigų perdavimas iš kišenės į kitą kišenę“, – savo nuomone dalijosi Vilniaus universiteto docentas.
Svarstoma, kad darbdavius būtų galima paskatinti tais pinigais, kuriuos valstybė dabar prideda kaupiantiems antrojoje pakopoje.
„Ta dalis būtų labiau nukreipta į paskatą darbdaviams, kad jie pridėtų prie kaupiančiųjų kur kas didesnes sumas“, – sakė L. Kukuraitis.
„Iš tų 8,2 milijardų, kurie yra iš viso sukaupti antrojoje pakopoje, didelė dalis yra valstybės paskata ir valstybės indėlis į sistemą tam, kad žmonės senatvėje gautų didesnes pajamas“, – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Paskata kaupiantiems iš visų mokesčių mokėtojų pinigų apskritai skelia žiežirbas.
„Gauna tikrai reikšmingą paramą iš valstybės, tai šiuo atveju kaupiančių žmonių lygiateisiškumas akivaizdžiai išsikreipia. Deja, bet Konstitucinis Teismas šito aspekto nepriėmė nagrinėti“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Tarptautinis valiutos fondas jau ne kartą perspėjo Lietuvą imtis pokyčių pensijų sistemoje.
Anot jo, netolimoje ateityje nebebus kam išlaikyti pensininkų, o be papildomo kaupimo išsiversti nepavyks.
Pernai antrojoje pensijų pakopoje kaupė 1,4 mln. Tiesa, iš jų aktyviai tik kiek daugiau nei pusė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: vidutinis biudžetas Kalėdų stalui ir dovanoms Lietuvoje – nuo 150 iki 300 eurų1
Baltijos šalyse daugiausia išleisti Kalėdų šventiniam stalui ir dovanoms ketina lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai. ...
-
Kaip keisis žemės ūkio politika?
Paskirtasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad Europos Sąjungos žaliasis kursas patyrė fiasko ir tokia žemės ūkio politika, kokia buvo vykdoma pastaruosius ketverius metus, turės keistis. I. Hofmanas, ūkininkas, vedęs kitus į žymųjį ...
-
LEA: praėjusią savaitę mažėjo tik naftos ir benzino vidutinės kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo tik naftos ir benzino vidutinės kainos. Benzino kaina nukrito 0,1 proc., o nafta atpigo 1,1 proc. praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Prekyba suklestėjo, o darbo rankų trūksta: į pagalbą – darbuotojai pagal iškvietimą?1
Prekybos tinklai pristigo darbo rankų. Prieššventiniu laikotarpiu prekyba šovė į viršų, o kasose, sandėliuose trūksta šimtų darbuotojų. Pozicijos įvairios: nuo logistikos, gamybos iki kasų. Ekonomistai aiškin...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę brango ketvirtadaliu, augo jos suvartojimas
Prasidėjus žiemai didėjo elektros suvartojimas, o vidutinė jos kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 24 proc. iki 107,3 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Nedarbas Lietuvoje lapkritį augo 0,3 proc. punkto iki 8,7 proc.1
Oficialus nedarbas gruodžio pradžioje Lietuvoje siekė 8,7 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. didesnis nei prieš metus. ...
-
Kalėdinė nuotaika Vilniuje: atskleidė, kokias kainas siūlo mugių prekeiviai
Katedros aikštėje Vilniuje jau savaitę šurmuliuoja Kalėdų miestelis. Verslininkai džiaugiasi, esą pirmoji savaitė praėjo su trenksmu. Šiais metais kainos gyventojų negąsdina – žmonės nusiteikę paišlaidauti. ...
-
Antstolių rūmai pristatė Lietuvos skolų žemėlapį: daugiausia skolininkų yra pasienio rajonuose2
Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai. ...
-
Ž. Vaičiūnas: antrasis jūros vėjo parkas neturėtų būti plėtojamas bet kokia kaina1
Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad antrojo jūros vėjo parko projektas neturėtų būti įgyvendinamas bet kokia kaina. ...
-
Ž. Mauricas: valdžios noras stebėti maisto kainas sukurs dar vieną biurokratijos sluoksnį4
Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulin...