„Mūsų socialdemokratų Vyriausybė savo programoje kartu su kitais koalicijos partneriais tikrai įsirašė, kad reikia kurti Maisto tarybą ir ta taryba tikrai nėra institucija, tai yra platforma“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo R. Budbergytė.

„Maisto tarybos funkcija yra stebėti, kas darosi rinkoje ir teikti tam tikrus pasiūlymus Vyriausybei. O Vyriausybė turi imtis tam tikrų priemonių. Galbūt ta priemonė gali būti visiškai kitokia nei kad kainų reguliavimas kaip yra įprasta galvoti“, – siūlė ji.

Socialdemokratės teigimu, Maisto taryba sudarytų įvairių grupių atstovai, kurie pirmiausia ieškotų galimo disbalanso rinkoje. Politikė neatsakė, kokius sprendimus taryba galėtų pasiūlyti, bet pabrėžė, kad turime šį klausimą apmąstyti plačiau.

„Tai gali būti ir lengvatos, tai gali būti ir pajamų auginimas netgi. Bet pasaulis yra labai pasikeitęs, tai, kas vyksta šiuo globaliu iššūkių metu, mes pamirškime visas tas senas institucijas, visas laisvas rinkas. Mūsų mąstymas taip pat turi būti greitai besikeičiantis“, – pažymėjo ji.

Politikė tikino, kad panašaus pobūdžio Maisto taryba jau yra veikianti Europos Sąjungos lygiu.

„Noriu priminti, kad Europos Komisija įsteigė Žemės ūkio ir maisto tarybą ir jai vadovauja žemės ūkio komisaras“, – sakė R. Budbergytė.

LLRI ekspertas: kainos reaguoja ne į politikų norus, o į pasiūlos ir paklausos dėsnį

Anot LLRI eksperto L. Marcinkevičiaus, politikams trūksta supratimo, kaip laisvoje rinkoje kainos veikia. Jo teigimu, laisva rinka funkcionuoja pagal universalų pasiūlos-paklausos dėsnį.

Maisto tarybos funkcija yra stebėti, kas darosi rinkoje ir teikti tam tikrus pasiūlymus Vyriausybei. O Vyriausybė turi imtis tam tikrų priemonių.

„Kai kurie universalūs dėsniai, nepaisant to, kad laikai keičiasi, jie tebelieka galioti. Vienas iš jų – tai paklausa ir pasiūla – vienintelis esminis dėsnis, kuris lemia kainas veikiančioje rinkoje ir bet kuriuo atveju, valdžios įsikišimas visada šį balansą iškraipo“, – nurodė L. Marcinkevičius.

„Kainos signalas yra svarbus ekonomikai tuo, kad jokia taryba, jokia institucija, joks politikas nežino, kokios turi būti kainos. Šimtai tūkstančių atsiskaitymų įvyksta kiekvieną dieną ir laisvos kainos, ką pasiunčia gamintojams – signalą, kad jei kaina auga, jiems reikia gaminti daugiau“, – paaiškino jis.

Ekonomistas tvirtina, kad kainų analizė, kuria žada užsiimti Maisto taryba, neves prie atsakymo, kodėl įvyksta visuotinis brangimas. Jis teigia, kad tai susiję su Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma monetarine politika.

„Ne intervencijos konkrečioje valstybėje būtent sukelia infliaciją, o pinigų nuvertėjimas, kuris ir buvo vykdomas, pinigų spausdinimas per pandemijos laikotarpį“, – pabrėžė L. Marcinkevičius.

„Čia, kaip politikai sako, štai, mes dabar sumažinsime kainas, jie prieštarauja kitos institucijos siekiui, tai yra Europos Centriniam Bankui. Jis yra įsipareigojęs tam vadinamam kainų stabilumui. Ką jie vadina kainų stabilumu – tai 2 proc. vidutinė metinė infliacija“, – pridūrė jis.

KTU profesorius: valdžia kainų nesumažins, bet gali pasiūlyti veiksmingų sprendimų

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas teigė, kad Vyriausybė kainų sumažinti nėra pajėgi, tačiau jei Maisto taryba imsis tarpininko vaidmens, tai gali duoti aiškumo, kuriose rinkos vietose susiduriame su disbalansu.

„Skirtingose pusėse ta sąnaudų ir kaštų struktūra priklauso nuo aibės skirtingų veiksnių. Ar reiškia, kad pas visus turi būti tie patys atlyginimai? Ar reiškia, kad visi turėtų skirti tokią pačią dalį patalpų išlaikymui, ar reiškia, kad visi turi pirkti už tą pačią kainą? Atsiremiame į rinką, kuri ir reguliuoja tuos dalykus“, – aiškino profesorius.

„Jeigu taryba imsis tarpininko vaidmens įvedant aiškumo, šviečiant visuomenę ir galbūt iš to gimstant įvairioms pusėms priimtiniems sprendimams, galbūt tai ir duos tam tikrąją minkštąją naudą. Tokios kietosios naudos sprendimų aš sunkiai įsivaizduočiau“, – įžvelgė jis.

ELTA primena, kad Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) Vyriausybės įgaliota iki sausio 29 d. suformuoti Maisto tarybą. Ji nuolat stebėtų maisto kainų pokyčius bei informuotų Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kai fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.

Tuo metu parlamentarė Modesta Petrauskaitė, dar pernai registravusi siūlymą iki 9 proc. sumažinti PVM tarifą ir būtiniausiems maisto produktams, ir maitinimo bei gėrimų teikimo paslaugoms, teigė, jog toks sprendimas galėtų sumažinti pagrindinių maisto produktų kainas 5–8 proc.