- Jolita Žvirblytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą savaitę Gardine vyks jau aštuntasis Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas, kuriame, be dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo, ypač daug dėmesio ketinama skirti logistikai ir energetikai.
Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas nuosekliai stiprinamas nuo 2005 m., kai Klaipėdoje buvo suorganizuotas pirmasis abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo forumas.
Pasak Baltarusijos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje ir Suomijoje Vladimiro Dražino, po kiekvieno ekonomikos forumo būna tam tikras teigiamas impulsas. Pavyzdžiui, 2006 m. įvykęs forumas davė impulsą kroviniams gabenti. Tuomet per Klaipėdos jūrų uostą buvo gabenama vos 250–500 tūkst. tonų krovinių, o pernai vien Baltarusijos kalio bendrovė „Belkalij“ per Lietuvą išvežė 6,5 mln. tonų trąšų. Iš viso pernai per Klaipėdos jūrų uostą išgabenta 30,5 mln. tonų baltarusiškų krovinių, kurių bendra vertė siekė apie 1,5 mlrd. litų. V.Dražino teigimu, artimiausiu metu krovinių kiekį Baltarusija ketina didinti 45 proc.
Teigiama, kad po 2010 m. ekonomikos forumo įvyko Lietuvos investicijų Baltarusijoje proveržis. Ambasadoriaus V.Dražino turimais duomenimis, per dešimt metų Lietuvos investuotojai Baltarusijoje investavo apie 400 mln. litų, o, atlikus tam tikrus pakeitimus, vien 2011-aisiais investuota apie 38 mln. litų. „Nė vienas lietuvių investuotas centas Baltarusijoje neprapuolė“, – pabrėžė Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje.
V.Dražinas apsidžiaugė, kad lietuvių investicijos Baltarusijoje skatina šalies eksportą. Skaičiuojama, kad vien dėl bendrovės „Vakarų medienos grupė“ statomų medienos fabrikų Magiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjus gaminti produkciją Baltarusijos eksportas išaugs 390–520 mln. litų per metus. Ambasadoriaus teigimu, šiuo metu baltarusiškos produkcijos eksportas siekia 6,9 mlrd. litų, artimiausiu metu jį planuojama padidinti dvigubai.
Todėl, šiemet vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo forume, V.Dražino teigimu, tikimasi sustiprinti šalių bendradarbiavimą transporto ir logistikos srityje. „Labai svarbu toliau plėtoti Lietuvos ir Baltarusijos prekybos ryšius, o šiuo metu tampa aktualu didinti logistikos paslaugų galimybes. Lietuva šioje srityje yra labai stipri“, – pabrėžė jis.
Kita nauja forumo tema – energetika. V.Dražino teigimu, investicijomis Baltarusijoje yra labai susidomėję suomiai, kuriuos pirmiausia traukia didelės neišnaudotos biokuro gamybos ir panaudojimo galimybės. Teigiama, kad šioje srityje mezgasi trišalis Lietuvos, Baltarusijos ir Suomijos bendradarbiavimas.
Planuojama, kad balandžio 19 ir 20 d. Gardine dalyvaus apie 150 Lietuvos, Baltarusijos ir Suomijos įmonių ir valdžios institucijų atstovų.
Komentarai
Aurelijus Ušeckas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius
Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas – tai tam tikra platforma verslui prisistatyti, susitikti, pabendrauti tarpusavyje ir su valdžios atstovais.
Kasmet forume dalyvauja tam tikras skaičius nuolatinių dalyvių iš Lietuvos, kurie jau ne vienus metus dirba Baltarusijoje. Tačiau didžią dalį verslininkų sudaro tie, kurie dar tik ketina žengti į Baltarusijos rinką. Pastebime, kad šiemet susidomėjusių naujų dalyvių daugiau. Su kuo tai susiję, pasakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos verslininkai domisi verslo galimybėmis šalyje kaimynėje, kur tikrai yra labai daug neišnaudotų galimybių.
Ruslanas Faturovas
Asociacijos „Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ vykdomasis direktorius
Tai neįpareigojantis forumas, per kurį verslininkams labai naudinga susitikti, apsikeisti savo patirtimi, užmegzti bendradarbiavimą.
Forumas naudingas ir tuo, kad jame dalyvauja šalių valdžios atstovai, iš kurių verslininkams labai svarbu išgirsti apie vykdomą politiką, šalių prioritetus. Kasmet juntamas vis didesnis susidomėjimas forumu, o tai rodo, kad Baltarusija yra vis atviresnė investicijoms iš Lietuvos.
Dvišaliai ekonominiai santykiai 2011 m. skaičiais
3 mlrd. litų siekė prekybos apimtis.
1,4 mlrd. litų siekė paslaugų pardavimas.
297 mln. litų investavo Lietuvos investuotojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...