Baltarusijos ekonomika įsuka ir lietuvius

Kitą savaitę Gardine vyks jau aštuntasis Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas, kuriame, be dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo, ypač daug dėmesio ketinama skirti logistikai ir energetikai.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas nuosekliai stiprinamas nuo 2005 m., kai Klaipėdoje buvo suorganizuotas pirmasis abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo forumas.

Pasak Baltarusijos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje ir Suomijoje Vladimiro Dražino, po kiekvieno ekonomikos forumo būna tam tikras teigiamas impulsas. Pavyzdžiui, 2006 m. įvykęs forumas davė impulsą kroviniams gabenti. Tuomet per Klaipėdos jūrų uostą buvo gabenama vos 250–500 tūkst. tonų krovinių, o pernai vien Baltarusijos kalio bendrovė „Belkalij“ per Lietuvą išvežė 6,5 mln. tonų trąšų. Iš viso pernai per Klaipėdos jūrų uostą išgabenta 30,5 mln. tonų baltarusiškų krovinių, kurių bendra vertė siekė apie 1,5 mlrd. litų. V.Dražino teigimu, artimiausiu metu krovinių kiekį Baltarusija ketina didinti 45 proc.

Teigiama, kad po 2010 m. ekonomikos forumo įvyko Lietuvos investicijų Baltarusijoje proveržis. Ambasadoriaus V.Dražino turimais duomenimis, per dešimt metų Lietuvos investuotojai Baltarusijoje investavo apie 400 mln. litų, o, atlikus tam tikrus pakeitimus, vien 2011-aisiais investuota apie 38 mln. litų. „Nė vienas lietuvių investuotas centas Baltarusijoje neprapuolė“, – pabrėžė Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje.

V.Dražinas apsidžiaugė, kad lietuvių investicijos Baltarusijoje skatina šalies eksportą. Skaičiuojama, kad vien dėl bendrovės „Vakarų medienos grupė“ statomų medienos fabrikų Magiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjus gaminti produkciją Baltarusijos eksportas išaugs 390–520 mln. litų per metus. Ambasadoriaus teigimu, šiuo metu baltarusiškos produkcijos eksportas siekia 6,9 mlrd. litų, artimiausiu metu jį planuojama padidinti dvigubai.

Todėl, šiemet vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo forume, V.Dražino teigimu, tikimasi sustiprinti šalių bendradarbiavimą transporto ir logistikos srityje. „Labai svarbu toliau plėtoti Lietuvos ir Baltarusijos prekybos ryšius, o šiuo metu tampa aktualu didinti logistikos paslaugų galimybes. Lietuva šioje srityje yra labai stipri“, – pabrėžė jis.

Kita nauja forumo tema – energetika. V.Dražino teigimu, investicijomis Baltarusijoje yra labai susidomėję suomiai, kuriuos pirmiausia traukia didelės neišnaudotos biokuro gamybos ir panaudojimo galimybės. Teigiama, kad šioje srityje mezgasi trišalis Lietuvos, Baltarusijos ir Suomijos bendradarbiavimas.

Planuojama, kad balandžio 19 ir 20 d. Gardine dalyvaus apie 150 Lietuvos, Baltarusijos ir Suomijos įmonių ir valdžios institucijų atstovų.


Komentarai


Aurelijus Ušeckas


Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius

Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas – tai tam tikra platforma verslui prisistatyti, susitikti, pabendrauti tarpusavyje ir su valdžios atstovais.

Kasmet forume dalyvauja tam tikras skaičius nuolatinių dalyvių iš Lietuvos, kurie jau ne vienus metus dirba Baltarusijoje. Tačiau didžią dalį verslininkų sudaro tie, kurie dar tik ketina žengti į Baltarusijos rinką. Pastebime, kad šiemet susidomėjusių naujų dalyvių daugiau. Su kuo tai susiję, pasakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos verslininkai domisi verslo galimybėmis šalyje kaimynėje, kur tikrai yra labai daug neišnaudotų galimybių.


Ruslanas Faturovas

Asociacijos „Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ vykdomasis direktorius

Tai neįpareigojantis forumas, per kurį verslininkams labai naudinga susitikti, apsikeisti savo patirtimi, užmegzti bendradarbiavimą.

Forumas naudingas ir tuo, kad jame dalyvauja šalių valdžios atstovai, iš kurių verslininkams labai svarbu išgirsti apie vykdomą politiką, šalių prioritetus. Kasmet juntamas vis didesnis susidomėjimas forumu, o tai rodo, kad Baltarusija yra vis atviresnė investicijoms iš Lietuvos.


Dvišaliai ekonominiai santykiai 2011 m. skaičiais

3 mlrd. litų siekė prekybos apimtis.

1,4 mlrd. litų siekė paslaugų pardavimas.

297 mln. litų investavo Lietuvos investuotojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mo

mo portretas
matosi,kad lietuviai neturi geru strategu

petras

petras portretas
mes berusų ir baltarusių niekur nesidėsim
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių