- Rolandas Vilkončius (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš dešimt metų Lietuva tapo 19 euro zonos nare. Euro jubiliejaus proga pirmadienį Vilniuje lankėsi Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.
Kaip per dešimtmetį euras keitė gyvenimą Lietuvoje, plačiau pakomentavo Seimo Ekonomikos komiteto narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka.
– Lietuva dešimt metų su euru. Ką išlošėme įsivedę eurą, o gal buvo ir kur pralošėme?
– Kalbant apie euro įvedimą ir dabartinius pojūčius, manau, kad didžiausias pliusas yra tai, kad labai gerai atrodome Europos Sąjungos kontekste. Lietuviai rodo didžiausią pasitikėjimą euru. Tuo pačiu euro įvedimas, bent jau 70 proc. lietuvių, padeda jaustis europiečiais. Kalbant apie ekonomiką, pradėkime nuo žemiškesnių dalykų. Įsivedus eurą, mažėjo palūkanų normos. Tai puikiai prisimena tie, kurie bandė pasiskolinti būstui prieš 15 ar 20 metų – kokie dideli tuomet buvo svyravimai. Palyginti su dabartine situacija, tai didžiulis pliusas: stabilumas ir bendras palūkanų normos suvaldymas.
J. Kalinsko / ELTOS nuotr.
Dar vienas akivaizdus rezultatas – tiek pensijų, tiek ir darbo užmokesčio augimas, kuris siekia 150 proc. Žinoma, auga ir kainos, tačiau jos kilo šiek tiek mažiau – apie 54 proc. Infliacija tikrai nesuvalgė viso to didelio priedo per dešimtmetį. Reikėtų suprasti, kad euro zonoje buvo daug pokyčių. Būsto kainos kilo daugelyje ES šalių, tuo pačiu jos smarkiai išaugo ir Lietuvoje – beveik pusantro karto. Tai reiškia, kad tiems, kurie skolinasi, judėjimas buvo panašus kaip ir darbo užmokesčio augimas. Tuo tarpu tie, kurie jau turėjo būstą, pamatė, kaip jo vertė išauga. Bendresnis rodiklis – BVP tenkantis vienam gyventojui – taip pat rodo didelį postūmį. Jei prieš dešimtmetį siekėme apie 75 proc. ES vidurkio, šiemet preliminariais rodikliais pasieksime apie 88 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kada mes prilygsime savo perkamąja galia Vakarų Europai ir kada nebeskaičiuosime, kiek eurų išleidžiame maistui, šildymui ar degalams, o skaičiuosime, kiek skiriame kelionėms ar kitoms pramogoms?
– Gerą pragyvenimo lygį rodo tai, kiek galime sau leisti papildomai išleisti švietimui ir aktyvioms pramogoms. Šiuo metu pagal tai, kiek išleidžiame maisto produktams, atsiliekame tiek nuo Vakarų Europos, tiek nuo Europos Sąjungos vidurkio. Panašu, kad per ateinantį dešimtmetį kainos labiausiai kils paslaugų sektoriuje. Tad laipsniškai mes turėtume bent jau susilyginti pagal bendrą išlaidų krepšelį. Tačiau tam reikėtų akylai stebėti kainas Lietuvoje ir kainodaros formavimą.
Net ir C. Lagarde savo kalboje pažymėjo, kad, nors mes jau įveikėme ciklą ir Lietuva sėkmingai išėjo iš labai aukštos infliacijos periodo, ateityje iššūkių vis dar gali kilti. Jie daugiausia susiję su išoriniais šokais: energetikos kainomis, maisto kainomis dėl klimato kaitos ir kitais veiksniais. Tai reiškia, kad suvaldyti šias problemas prireiks viso politikos arsenalo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas tvirtins 2025-ųjų valstybės biudžetą
Seimas ketvirtadienį tvirtins kitų metų biudžetą, kurį parengė kadenciją baigusi konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybė, o nežymiai pakoregavo socialdemokrato Gintauto Palucko Ministrų kabinetas. ...
-
Lenkijos paukščių ūkyje – Niukaslio ligos protrūkis: VMVT Lietuvos ūkininkus ragina būti atsargiais
Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. ...
-
Premjeras: svarstysime galimybę išsiimti lėšas likus 5-10 metų iki pensinio amžiaus1
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vertina, kad pavasario sesijos metu keičiant antrąją pensijų pakopą ir atsižvelgiant į Konstitucinio teismo (KT) sprendimą, taip pat būtų galima numatyti atsiėmimo be specialių aplinkybių atvejus. ...
-
Paluckas: 2025 m. biudžetas nepaliko vietos PVM lengvatoms maistui, bet ateityje ji galėtų atsirasti5
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nors 2025 m. biudžete nėra vietos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms kai kuriems maisto produktams, ateityje toks sprendimas bus svarstomas. ...
-
Latvijoje pradėtas tyrimas dėl galbūt netinkamo „Rail Baltica“ lėšų panaudojimo
Latvijos prokurorai trečiadienį pranešė pradėję tyrimą dėl galbūt netinkamo valstybės lėšų, skirtų brangiai ir vėluojančiai geležinkelio jungčiai tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, panaudojimo. ...
-
„Via Lietuva“ kitų metų pradžioje spręs dėl e. tollingo konkursų likimo
Apeliaciniam teismui paskelbus, jog kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kūrimo konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui pripažinus neteisėtu valstybinių kelių valdytojos &bdqu...
-
Lietuvos paštas ir vėl kelia kainas3
Lietuvos pašto paslaugos siunčiant siuntinius į užsienį 2025 metais vidutiniškai brangs 0,44 euro daugiau, o laiškus (iki 20 gramų svorio siuntinius) – 0,38 euro. ...
-
Tokio dydžio biudžeto Vilnius dar nėra turėjęs: kam bus skiriami pinigai
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį pristatytas ateinančių 2025-ųjų metų biudžetas, preliminariai kitąmet turintis siekti 1,487 mlrd. eurų – 6,2 proc. arba 86 mln. eurų daugiau nei patvirtintas 2024 m. ...
-
Vilniuje kai kam už atliekų tvarkymą teks mokėti daugiau1
Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydžius. ...
-
Lietuvos bitininkai sunerimę: į šalies rinką plūsta padirbtas medus2
Seimo vicepirmininkas ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas teigia, kad nors Lietuvoje medaus surenkama daugiau nei anksčiau, bitininkai priversti konkuruoti su iš trečiųjų šalių įvežamais ir neretai pigesniais padirbt...