- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
18–29 metų jaunimas Lietuvoje uždirba tiek pat, kiek ir vyresni nei 45 metų gyventojai, rodo „Swedbank“ tyrimas. Tuo tarpu kitur Europoje tokios tendencijos nėra. Kodėl augant patirčiai atlyginimai stovi vietoje?
Apie tai komentavo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
– Tendencijos nėra pakankamai raminančios, nes neturėtų taip būti. Natūralu, kuo asmuo daugiau praleidžia darbo rinkoje, tuo atlyginimas turėtų būti didesnis. Matome, kad karjerą pradėjęs jaunimas uždirba labai panašiai kaip ir tris dešimtis darbo rinkoje praleidęs asmuo. Priežasčių – tikrai ne viena. Viena pagrindinių yra tai, kad vyresniems gyventojams trūksta reikalingų įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje.
– Kokių?
– Trūksta skaitmeninių įgūdžių. Naujausi duomenys rodo, kad vyresni gyventojai neturi visiškai paprastų skaitmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, mokėjimo elgtis kompiuteriu, juo apsipirkti, naršymo internete. Juos turi tik trečdalis nuo 55 iki 64 metų gyventojų. Darbo rinka, deja, bet nuolat keičiasi. Reikia vis naujų įgūdžių. Reikia įvaldyti naująsias technologijas. Vyresniems gyventojams trūksta įgūdžių jas įvaldyti ir ateina jaunimas, kuris tikrai turi ir gali užimti tas darbo vietas, pozicijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar situacija Lietuvoje yra kitokia nei Vakarų Europoje?
– Matome, kad Vakarų Europoje tendencijos yra kiek kitokios – kuo asmuo ilgiau yra darbo rinkoje, tuo didesnis atlyginimas. Mes turime kitokią situaciją. Reikia atkreipti dėmesį į asmenų grupę nuo 50 iki 64 metų. Jie susiduria su tam tikrais sunkumais.
– Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojams trūksta tik technologinių įgūdžių? Vakarų šalyse vyresni žmonės pasiveja jaunimą technologiškai?
– Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, bet kalbame tikrai ne tik apie technologinius įgūdžius. Pavyzdžiui, vos kas ketvirtas vyresnio amžiaus gyventojas moka anglų kalbą. Kaip žinia, anglų kalba tikrai reikalinga daugeliui darbų. Nuo daugelio Vakarų šalių atsiliekame ir pagal sveiko gyvenimo metus. Pavyzdžiui, palyginti su Švedija, kur sveiko gyvenimo trukmė – apie 70 metų. Lietuvoje vyrams tai yra tik 56 metai.
– Ar gali viena priežasčių būti ir ta, kad pas mus darbdaviai šiek tiek kitaip žiūri į vyresnio amžiaus žmones? Yra skirtumas vertinant amžių?
– Tikrai gali būti kažkokių diskriminacinių apraiškų, kad atsargiau vertinamos to žmogaus galimybės. Reikėtų nepamiršti ir pačių darbuotojų iniciatyvos, drąsos, kurios jiems dažnai pritrūksta. Matome jaunimą, kuris turi labai daug drąsos ir save pristato labai pozityviai. Iš kitos pusės, turime vyresnius gyventojus, kurie patys save net nuvertina. Svarbu paminėti, kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis Lietuvoje – vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Baigiame mokyklą, universitetą ir galvojame, kad mums to užtenka. Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau.
Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau.
– Situacija Lietuvoje keisis, jeigu vyresnio amžiaus darbuotojai tobulins savo įgūdžius?
– Taip, labai svarbu tobulinti savo įgūdžius. Nepamiškime, kad gyvename kituose laikuose, technologijos nuolat keičiasi, reikia jas įvaldyti. Kitas labai svarbus dalykas, kad didelė vyresnių gyventojų dalis nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Reikėtų nepamiršti prižiūrėti sveikatos ir atsisakyti žalingų įpročių, kad karjera nesustotų anksčiau.
– Ar turite dar kokių nors patarimų žmonėms, kurie norėtų ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje?
– Labai svarbu nebijoti ir patiems keisti pozicijas. Neužsibūti labai ilgai vienoje pozicijoje, ypač, jeigu tas darbas arba atlyginimas netenkina. Tikrai reikia ir patiems turėti daugiau drąsos. Kita vertus, labai svarbu nepamiršti mokytis, įgauti naujų įgūdžių, nepamiršti kursų. Dabar ir Lietuvos institucijos kviečia gyventojus mokytis nemokamai, yra netgi sukurta programa. Reikia nepamiršti, kad turime tobulėti ir mokyklos žinių nebeužtenka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...