Pataisomis siekiama, kad darbo užmokesčio dalis, viršijanti Statistikos departamento paskelbto praėjusių kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), taip pat kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo sąskaitą.

Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negalėtų būti laikomi darbo užmokesčiu.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigė, kad darbdaviai šiam siūlymui nelinkę pritarti.

„Šiuo atveju darbdavių pusėje nuomonės išsiskyrė, bet dauguma darbdavių nepritarė siūlymui, nes kalbama ir apie visų kitų priedų, komandiruotpinigių mokėjimą. Tai nesusiję su tuo, kad tai padės spręsti darbo ginčus“, – sakė A. Romanovskis.

Darbdaviai taip pat pažymėjo, kad ne visose vietose galima atsiskaityti kortele.

Tuo metu profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė esanti už grynųjų pinigų atsisakymą.

„Prieš 2 metus kreipėmės net į Lietuvos bankų asociaciją, kad padėtų mums, kad nebūtų grynųjų pinigų. Gyvename skaitmeninėje visuomenėje, kur jau telefono pagalba galima atsiskaityti. Mes už tai, kad grynųjų pinigų būtų kuo mažiau. (...) Iš kur darbdaviai turi pinigų mokėti grynaisiais pinigais?“, – klausiamai teigė K. Krupavičienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad siūlymas su darbo santykiais susijusias išmokas pervesti tik į darbuotojo sąskaitą turėtų būti taikomas jau nuo minimalaus atlyginimo.

„Galėtume pritarti (siūlymui. – ELTA) su patikslinimu. Mes sakome, kad vidutinis darbo užmokestis – per didelis skaičius. Reikėtų tą kartelę šiek tiek aukščiau užkelti. Tam yra rimti argumentai. Vien tik darbo ginčų komisijos praktika rodo, kad didžioji dalis, kuri turi problemų, yra intervale nuo minimalaus darbo užmokesčio iki vidutinio. Tie, kas gauna 2-3 tūkst. eurų, jie moka sąžiningai su visais mokesčiais. Manau, šią priemonę būtina įvesti nuo minimalios algos“, – teigė I. Ruginienė.

Manoma, kad šis pakeitimas prisidėtų prie šešėlio mažinimo, taip pat palengvintų darbuotojų teisių gynimą darbo ginčų komisijose, kuriose reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio sudaro didžiąją dalį (beveik 77 proc. nuo visų keltų reikalavimų 2018 metais).

Ankstesniame Trišalės tarybos posėdyje šio siūlymo svarstymas taip pat buvo atidėtas.