„Čia yra tai, ką pavadinau pačiu svarbiausiu Lietuvai ir Baltijos šalims projektu po sinchronizacijos. Tai yra HVDC kabelis į Vokietiją. (...) Svarbu turėti labai aiškų matomumą, kad apie 2032 metus Baltijos šalys būtų sujungtos modernia ir labai kaštais efektyvia HVDC linija su pagrindiniu struktūriniu energijos importuotoju“, – ketvirtadienį „Vilnius Greentech Forum“ kalbėjo D. Maikštėnas.

Pasak jo, vokiečiai 2040 metams indikuoja apie 100 gigavatų struktūrinio energijos importo iš Skandinavijos, Pietų Europos ir Baltijos šalių. Baltijos šalyse planuojamas kabelis būtų 2 gigavatų stiprumo ir, D. Maikštėno skaičiavimais, valstybei kainuotų 150-250 mln. eurų per 5 metus.

„Yra milžiniška rinka. Susikaupus ir padarius šitą projektą, mes turėtume visiškai kitą dinamiką investicinėje aplinkoje, visų pirma Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Vokiečių poreikis yra turėti etapinius galingumus, pradedant nuo 2 gigavatų. Tai yra minimumas, kuris reikalingas Vokietijai“, – aiškino D. Maikštėnas.

„Paleidus šitą investiciją, realiai tie 150-250 mln. eurų iš Lietuvos pusės, pritrauks nuo 20 iki 30 kartų daugiau investicijų į pačią žaliąją generaciją šiame regione“, – žadėjo jis.

Tikrai sustos kaubojiškos investicijos į žaliąją energetiką, jeigu investuotojai, ir vietiniai, ir tarptautiniai, nematys mūsų regione labai aiškaus eksporto kanalo matomumo į ateitį. 

Energetinei nepriklausomybei reikalingos konkurencingos kainos

„Ignitis grupės“ vadovas tikina, kad pilnavertis energetinis nepriklausomumas ir regiono saugumas gali būti sukurtas tik tada, jeigu regione yra globaliai konkurencingos energijos kainos.

Jis paaiškino, kad integruotoje Europos elektros energijos sistemoje konkurencingumas gali būti pasiektas tik Lietuvai tapus energijos eksportuotoja.

„Jeigu įsigilintume į tai kaip veikia integruota europinė elektros energijos sistema, jos esmė yra ta, kad energijos srautai, komerciniai srautai juda iš žemesnių kainų zonų į aukštesnes. Vadinasi, tie regionai, kurie turi perteklių, kurie eksportuoja, žiūrint į ilgalaikius svertinius verslus jie visąlaik turi konkurencinį pranašumą, lyginant su importuojančiais regionais“, – sakė D. Maikštėnas.

„Vienintelis tvarus būdas turėti ilgalaikes globaliai konkurencingas kainas šiame regione yra turėti energijos gamybos perteklių ir orientaciją į tam tikrą elektros eksportą“, – tvirtino jis.

Jis taip pat įspėjo, kad investicijos į žaliąją energetiką šiuo metu lėtėja, todėl reikalingi tokie sprendimai kaip jūrinio HVDC kabelio projektas. D. Maikštėnas prognozuoja, kad investicijos turėtų sustoti apie 2026 metus.

„Tikrai sustos kaubojiškos investicijos į žaliąją energetiką, jeigu investuotojai, ir vietiniai, ir tarptautiniai, nematys mūsų regione labai aiškaus eksporto kanalo matomumo į ateitį. Mes labai sparčiai artėjame prie šimtaprocentinės gamybos, didėja kiekis nulinių valandų ir jau daugybė projektų yra stabdoma“, – teigė „Ignitis“ grupės vadovas.

ELTA primena, jog Vyriausybė šių metų kovo mėnesį jau patvirtino energetikos sistemos sinchronizacijos plano patikslinimą, kuris numato „Harmony Link“ elektros jungties įjungimą iki 2028 m.

„Harmony Link“ 700 megavatų (MW) galios elektros jungtis su Lenkija yra vienas iš sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų, kuriuo siekiama užtikrinti elektros rinkų integraciją. Elektros jungtis bus apie 350 km ilgio.

Lietuva ir Lenkija jau turi vieną sausumos elektros jungtį „LitPol Link“, per kurią bus įgyvendinama sinchronizacija.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Trijų Baltijos šalių operatoriai sutarė sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir atsijungimą nuo vadinamojo BRELL žiedo atlikti 2025 metų vasarį. Iš viso „Litgrid“ jau įgyvendino 8 sinchronizacijos projektus.

Elektros jungties „Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.