- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liko vos dvi savaitės iki istorinio žingsnio – Baltijos šalys atsijungs nuo sovietinės elektros sistemos, dar kitaip vadinamo BRELL žiedo.
Kremlius nerimsta – bando sėti paniką. Skelbia propagandą esą Baltijos šalys tam nepasirengusios, o atsijungus neva dings arba smarkiai pabrangs elektra. Tiesa, tokių melagienų daugiau Latvijoje ir Estijoje, nors ir Lietuvos gyventojams siūloma budrumo neprarasti – neabejojama, kad sinchronizacija bandys pasinaudoti elektros tiekėjais ar kitais specialistais apsimetę sukčiai.
Laikas tiksi. Lietuva, Latvija ir Estija kiekvieną sekundę vis arčiau energetinės nepriklausomybės. Nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs po dviejų savaičių.
Kremliaus propaganda nerimsta, bando sėti paniką – kas bus po to?
„Orientuoti į žmonių bauginimą, ypač dėl to, kad gali būti sutrikimas energijos tiekimo, gali išaugti labai stipriai kainos rinkoje“, – šnekėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Štai skelbimo, esą kabančio Estijos daugiabučių laiptinėse, nuotrauka.
LNK stop kadras
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Skelbiama, kad atsijungus nuo BRELL, trūkinės elektra. Pataria ruoštis iš anksto – turėti maisto atsargų, prikaupti išorinių baterijų mobiliesiems telefonams. Šalia net nurodytas Estijos ekstremaliųjų situacijų interneto puslapis.
„Sinchronizacija suplanuota taip, kad žmonės jos nepastebės. Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams“, – kalbėjo Estijos klimato ministrė Yoko Alender.
Panašios žinutės sukasi ir Latvijoje.
„Kol kas nieko panašaus, kas yra Latvijoje ar Estijoje, nefiksuojame. Galbūt ir imlumas tokioms dezinformacijoms gal ten yra aukštesnio lygio“, – teigė V. Vitkauskas.
Skelbiama, kad atsijungus nuo BRELL, trūkinės elektra. Pataria ruoštis iš anksto – turėti maisto atsargų, prikaupti išorinių baterijų mobiliesiems telefonams. Šalia net nurodytas Estijos ekstremaliųjų situacijų interneto puslapis.
„Sinchronizacija suplanuota taip, kad žmonės jos nepastebės. Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams“, – kalbėjo Estijos klimato ministrė Yoko Alender.
Panašios žinutės sukasi ir Latvijoje.
„Kol kas nieko panašaus, kas yra Latvijoje ar Estijoje, nefiksuojame. Galbūt ir imlumas tokioms dezinformacijoms gal ten yra aukštesnio lygio“, – teigė V. Vitkauskas.
Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams.
„Mes esame visiškai pasiruošę, verčiame tą patį puslapį ir kartu galime užbaigti šį didelio masto projektą“, – sakė Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis.
Po dviejų savaičių Lietuva, Latvija ir Estija atliks vienintelį bendro izoliuoto darbo bandymą, po kurio į senąją sistemą nebegrįš. Vasario 9 dieną Lietuva per išorinę jungtį su Lenkija bus susijungusi su Europos elektros sistema.
„Mūsų sistemos veiks tuo pačiu dažniu, kaip ir patikimų partnerių. Tikslas – kad energetika nebūtų naudojama kaip ginklas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Po sinchronizacijos elektros kainas ir toliau labiausiai lems tai, kiek Lietuva jos prisigamins iš atsinaujinančių išteklių – saulės ir vėjo, taip pat – importas ir dujų kainos.
„Į patį tarifą turės įtakos balansavimo kaštai, bet jie yra labai labai maži, jeigu įsivaizduoti, kas tai yra, tai nesiekia net vieno euro cento – tik 0,3 euro centai“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Tiesa, gyventojai budrūs turėtų būti ne tik dėl melagienų. Neabejojama, kad šiuo įvykiu pasinaudoti bandys ir sukčiai.
„Per visus šiuos sinchronizacijos ir kitus klausimus gali būti suaktyvėjęs bandymas duomenų išgavimo. Įvairūs sukčiai dabar, kaip žinote, bando išgauti įvairias paskyras, prisijungimus prie bankų ir panašiai, apeliuojant į kažkokį pasikeitimą dėl elektros rinkos“, – nurodė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.
Prisijungusios prie Europos tinklų, Baltijos šalys turi sugebėti bet kuriuo metu apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą.
Tačiau dar pernai vasarą pati Vyriausybė pripažino, kad kritiškai svarbūs energetikos objektai Lietuvoje nėra tinkamai saugomi, o viešojo saugumo tarnyba – per menkai aprūpinta, kad krizės atveju būtų pajėgi tai padaryti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo griežčiau kontroliuoti gydymo įstaigas, didinti baudas
Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. ...
-
Į Turto banko rankas pateko 682 objektai – tarp jų ir vadinamieji Seimo garažai
Praėjusias metais Turto banko rankas pateko 682 turto objektai, kurie buvo perimti iš valstybės įstaigų, paveldėti valstybės ar perimti likvidavus įmones. Į bendrą turto objektų skaičių įeina ir 178 pastatai bei patalpos, kuriuos Turto bank...
-
Ministrė: vidutiniškai tris mėnesius ieškoti darbo ir gauti pašalpą – normalu
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus. ...
-
Nacionalinis plėtros bankas ILTE paskelbė apie lengvatines paskolas: kam jos priklauso
Vidurio ir vakarų regione veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms bus suteikta iki 10 mln. eurų lengvatinių paskolų, skelbia nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Budrys Rusijai įšaldytą turtą grąžinti siūlo su viena sąlyga
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vakarų įšaldytą Rusijos turtą būtų galima grąžinti mainais į Maskvos kompensacijas Ukrainai. ...
-
Ekspertai atvyko įvertinti Lietuvos ekonominę situaciją
Darbą Vilniuje pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, kurie šią savaitę vertins Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas. ...
-
Ruginienė: dabartinė pensija neatitinka oraus pragyvenimo standartų – bus pokyčių
Siekdama didinti pensijas, Vyriausybė ketina daugiau svorio suteikti individualiajai jos daliai, didinant dirbančiųjų paskatas kaupti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. ...
-
Mačiulis: dabartinėmis sąlygomis geriau skolintis, o ne „deginti“ turimus rezervus
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dabartinėmis aplinkybėmis, kai yra poreikis sparčiai didinti gynybos finansavimą, geriau tai daryti skolinantis, o ne panaudojant užsienio valiutos ar socialinius rezervus. Pasak eks...
-
Lietuviai kelionėms negaili ir penkiaženklės sumos: kokios šių metų turizmo tendencijos?
Kaip lietuviai keliaus šiemet ir kokios šių metų turizmo tendencijos? Kelionių ekspertai sako, kad toliau populiarėja tolimi kraštai, tokie kaip Vietnamas, Šri Lanka ir Tailandas. Taip pat pastebimas vidutinės keliautojo i&scar...
-
2024-ieji restoranų verslui buvo nuostolingi: apyvartos smukimo mastai stulbina
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2024 metais, palyginti su 2023-aisiais, augo 4,7 proc. ir siekė 19,5 mlrd. eurų (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, be PVM), pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...