Iki istorinio žingsnio liko nedaug: bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės

Liko vos dvi savaitės iki istorinio žingsnio – Baltijos šalys atsijungs nuo sovietinės elektros sistemos, dar kitaip vadinamo BRELL žiedo.

Kremlius nerimsta – bando sėti paniką. Skelbia propagandą esą Baltijos šalys tam nepasirengusios, o atsijungus neva dings arba smarkiai pabrangs elektra. Tiesa, tokių melagienų daugiau Latvijoje ir Estijoje, nors ir Lietuvos gyventojams siūloma budrumo neprarasti – neabejojama, kad sinchronizacija bandys pasinaudoti elektros tiekėjais ar kitais specialistais apsimetę sukčiai.

Laikas tiksi. Lietuva, Latvija ir Estija kiekvieną sekundę vis arčiau energetinės nepriklausomybės. Nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs po dviejų savaičių.

Kremliaus propaganda nerimsta, bando sėti paniką – kas bus po to?

„Orientuoti į žmonių bauginimą, ypač dėl to, kad gali būti sutrikimas energijos tiekimo, gali išaugti labai stipriai kainos rinkoje“, – šnekėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Štai skelbimo, esą kabančio Estijos daugiabučių laiptinėse, nuotrauka.

LNK stop kadras

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Skelbiama, kad atsijungus nuo BRELL, trūkinės elektra. Pataria ruoštis iš anksto – turėti maisto atsargų, prikaupti išorinių baterijų mobiliesiems telefonams. Šalia net nurodytas Estijos ekstremaliųjų situacijų interneto puslapis.

„Sinchronizacija suplanuota taip, kad žmonės jos nepastebės. Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams“, – kalbėjo Estijos klimato ministrė Yoko Alender.

Panašios žinutės sukasi ir Latvijoje.

„Kol kas nieko panašaus, kas yra Latvijoje ar Estijoje, nefiksuojame. Galbūt ir imlumas tokioms dezinformacijoms gal ten yra aukštesnio lygio“, – teigė V. Vitkauskas.

Skelbiama, kad atsijungus nuo BRELL, trūkinės elektra. Pataria ruoštis iš anksto – turėti maisto atsargų, prikaupti išorinių baterijų mobiliesiems telefonams. Šalia net nurodytas Estijos ekstremaliųjų situacijų interneto puslapis.

„Sinchronizacija suplanuota taip, kad žmonės jos nepastebės. Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams“, – kalbėjo Estijos klimato ministrė Yoko Alender.

Panašios žinutės sukasi ir Latvijoje.

„Kol kas nieko panašaus, kas yra Latvijoje ar Estijoje, nefiksuojame. Galbūt ir imlumas tokioms dezinformacijoms gal ten yra aukštesnio lygio“, – teigė V. Vitkauskas.

Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams.

„Mes esame visiškai pasiruošę, verčiame tą patį puslapį ir kartu galime užbaigti šį didelio masto projektą“, – sakė Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis.

Po dviejų savaičių Lietuva, Latvija ir Estija atliks vienintelį bendro izoliuoto darbo bandymą, po kurio į senąją sistemą nebegrįš. Vasario 9 dieną Lietuva per išorinę jungtį su Lenkija bus susijungusi su Europos elektros sistema.

„Mūsų sistemos veiks tuo pačiu dažniu, kaip ir patikimų partnerių. Tikslas – kad energetika nebūtų naudojama kaip ginklas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Po sinchronizacijos elektros kainas ir toliau labiausiai lems tai, kiek Lietuva jos prisigamins iš atsinaujinančių išteklių – saulės ir vėjo, taip pat – importas ir dujų kainos.

„Į patį tarifą turės įtakos balansavimo kaštai, bet jie yra labai labai maži, jeigu įsivaizduoti, kas tai yra, tai nesiekia net vieno euro cento – tik 0,3 euro centai“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Tiesa, gyventojai budrūs turėtų būti ne tik dėl melagienų. Neabejojama, kad šiuo įvykiu pasinaudoti bandys ir sukčiai.

„Per visus šiuos sinchronizacijos ir kitus klausimus gali būti suaktyvėjęs bandymas duomenų išgavimo. Įvairūs sukčiai dabar, kaip žinote, bando išgauti įvairias paskyras, prisijungimus prie bankų ir panašiai, apeliuojant į kažkokį pasikeitimą dėl elektros rinkos“, – nurodė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.

Prisijungusios prie Europos tinklų, Baltijos šalys turi sugebėti bet kuriuo metu apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą.

Tačiau dar pernai vasarą pati Vyriausybė pripažino, kad kritiškai svarbūs energetikos objektai Lietuvoje nėra tinkamai saugomi, o viešojo saugumo tarnyba – per menkai aprūpinta, kad krizės atveju būtų pajėgi tai padaryti.


Šiame straipsnyje: BRELLelektrasinchronizacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių