Apie tai kalbėjo „INWEST“ bendraįkūrėja Rena Saribekian-Kinderė ir Šiaulių banko investicijų valdymo įmonės vadovas Vaidotas Rūkas.

– Rena, pradėkime nuo palūkanų normų. Centriniai bankai mažina bazines palūkanų normas, o ekonomistai prognozuoja, kad tų mažinimų dar galime laukti šiais metais ne vieno. Kaip atrodys investavimas kitais metais žemų palūkanų normų cikle? Ar tai kažkaip paveiks akcijų rinką?

– R. Saribekian-Kinderė: savo veikloje pastoviai tenka skaityti antraštes ir matyti – „Palūkanas pradeda mažinti, akcijos kris“ arba „Palūkanas pradeda mažinti, akcijos kils“. Kaip investuotojui suprasti, kokia yra situacija? Tam, kad suprastume, kokia potencialiai trajektorija gali judėti akcijų kainos, reikia žiūrėti į tuometinę ekonomikos sveikatą. Pavyzdžiui, 2002–2007 metais, kai ekonomika plėtėsi, palūkanas šiek tiek didino tam, kad ir tą infliaciją šiek tiek sulaikytų, nes kartu su ekonomikos augimu ji didėjo. Tada 2008 metais atsitiko krizė ir palūkanas staiga pradėjo mažinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Matėme, kad jas mažina, bet rinkos krenta. Tokia reakcija buvo staiga. Iš esmės, istoriškai žiūrint, palūkanas mažina ir akcijos krenta tada, kai turime kažkokią krizę, recesiją, ekonomines problemas, 2000–2008 metais. Dabar situacija visai kitokia, ekonomikos duomenys rodo, kad su ekonomika viskas gerai, kalbant G20 šalių kontekste, JAV kontekste. Palūkanas mažina ne dėl to, kad nori susitvarkyti su kažkokiomis problemomis, tiesiog mano, kad infliacija jau yra suvaldyta. Infliacija yra maždaug suvaldyta, reikia grąžinti palūkanų normas į normalų lygmenį. Per paskutinius 50 metų, kai mažina palūkanas ir ekonomika laikosi stipriai, absoliučiai visais atvejais be išimčių akcijos brangdavo 3, 6, 12 mėnesių po to.

LNK stop kadras.

– Galime tikėtis akcijų brangimo, nes investuotojai tikriausiai pagalvojo, kad tuos pinigus, kurie prieš tai buvo obligacijose, perkėlė į akcijas, ar teisingai?

– R. Saribekian-Kinderė: viskas teisingai ir čia yra kuriozinė situacija, turime JAV rinką, kur akcijos yra 50 metų pike, o dar turime teigiamų požymių, kad jos gali toliau brangti, bent jau artimiausius 3, 6, 12 mėn.

– Vaidotai, ar sutinkate?

– V. Rūkas: neprieštarausiu, tik paantrinsiu, kad labai priklauso, kodėl mažinamos palūkanos – ar iš gero gyvenimo, ar iš blogo. Panašu, kad šis palūkanų mažinimo ciklas yra gerojo atvejo.

LNK stop kadras.

– Vykstantys JAV prezidento rinkimai. Kaip rinkos įprastai reaguoja į rinkimus? Ar laukti akcijų šuolio, ar kaip tik kritimo? Kaip tai, ar bus išrinktas Donaldas Trumpas, ar Kamala Karris, gali paveikti akcijų kainos trajektoriją?

– V. Rūkas: bent jau šių metų rinkų kilimas JAV yra didžiausias per, ko gero, 90 metų. Investuotojai yra pakankamai optimistiškai nusiteikę. Įprastai ir šiaip būna optimistiškai nusiteikę, bet šiais metais itin. Kaip baigsis, sunku spręsti, priklauso nuo baigties.

– Istoriškai žiūrint rinkimų rezultatus, tendencijos yra tokios, kad akcijos yra linkusios brangi po rinkimų. Ar sutinkate?

– R. Saribekian-Kinderė: Mes žiūrime, analizuojame ir tikrai matome, kaip kalba specialistai. Įdomus faktas – akcijos šiek tiek daugiau mėgsta konservatorius nei demokratus. Turime tokią istoriją, kad jos po rinkimų brangsta šiek tiek daugiau po konservatorių, bet yra kita pusė. Jos taip pat brangsta, kai yra išrenkamas tos pačios partijos kandidatas. Tas labiau yra siejama su demokratais. Jeigu žiūrėtume iš tos pusės kaip buvo anksčiau, galime teigti, kad jeigu išrinks K. Harris – akcijoms neblogai, bet jeigu išrinks D. Trumpą – irgi neblogai. Turime tokią situaciją, kad abu atvejai yra neblogi akcijų rinkoje.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Investicija“: