- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo sausio pirmosios daliai gyventojų brangsta šiukšlių išvežimas. Pasikeitus kainodarai, vilniečiams komunalinių atliekų rinkliava padidės keliais eurais, tačiau yra ir tokių miestų, kur kainos augimas bus ženklus, ypač pasijaus tiems, kurie iki šiol nerūšiuoja. Kodėl kaina kyla ir ar užteks argumentų, kad gyventojai nesipiktintų?
Prie pagrindinės eglės suvalgius skanėstus ir pasimėgavus karštais gėrimais, pakuotės keliauja į šiukšliadėžes, bet būna ir taip, kad šiukšlių piramidė jau veržiasi pro kraštus, o skanėstai toliau vartojami, tad atliekos mėtosi aplink.
Vaizdelis nešventiškas, kaip ir žinia, jog nuo Naujųjų metų Vilniuje brangsta komunalinių atliekų tvarkymas.
„Vidutiniškam plotui, jeigu imtume daugiabučio butą, jo savininkui kitais metais rinkliava augs daugiau nei 3 eurai, individualaus namo savininkui – virš 5 eurų“, – šnekėjo Vilniaus atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
„Nedidelis didėjimas, už 3 eurus mes vieną kartą nusiperkame kavos, o mes čia kalbame apie rinkliavos padidėjimą visiems kalendoriniams metams“, – kalbėjo AP atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kaina didėja, nors paslaugos kokybė niekaip nesikeis“, – teigė Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Koks dabar metinis rinkliavos mokestis?
„Butas moka apie 51 eurą, čia imame 60 kvadratinių metrų“, – sakė E. Bernotavičienė.
O individualūs namai – apie 100 eurų. Pabrangimas neaplenks ir verslo.
„Kas pusmetį mes grįžtame prie to klausimo, kaip reikės iškomunikuoti, kodėl kaina didėja, mes čia visi draugiškai pastrigsime“, – nurodė A. Nemunaitis.
A. Nemunaitis sakė, kad paradoksas, jog kaina auga, kai žmonės vis daugiau įdeda savo triūso ir prisideda prie rūšiavimo.
„Kiti turi po 4–6 kibirėlius dėl to, kad padedame rūšiuoti ir tikime tuo, kad yra kažkokia žiedinė ekonomika, tos atliekos yra apdirbamos. Norėtųsi, kad įdėjus darbo, pagal ekonomikos dėsnius, kaina turėtų kristi“, – tvirtino A. Nemunaitis.
„Regioninės kainos įvedimas lemia pokyčius rinkliavoje“, – aiškino E. Bernotavičienė.
Kitaip tariant, regioninę kainą nustatys valstybė.
Negalime teigti, kad savivaldybės prastai atlikdavo savo pareigą, tačiau pagrindinis klausimas, kodėl atliekų tvarkymo kaštai regionuose skyrėsi taip ženkliai?
„Šitas procesas naujas tiek mums, tiek rinkos dalyviams“, – tikino VERT tarybos narys Matas Taparauskas.
Įsigaliojus naujai sistemai, rinkliava bus reguliuojama dviejų institucijų – VERT ir savivaldybės.
„Tai yra skaidrumas, kad matytume, kokios sąnaudos yra patiriamos regioniniuose atliekų tvarkymo centruose“, – kalbėjo G. Česnaitytė.
„Negalime teigti, kad savivaldybės prastai atlikdavo savo pareigą, tačiau pagrindinis klausimas, kodėl atliekų tvarkymo kaštai regionuose skyrėsi taip ženkliai?“ – šnekėjo VERT tarybos narys.
„VERT nurodymai yra pakeista tvarka siekiant neva suvienodinti regione kainas, bet jos tikrai bus skirtingos. Nėra iki galo aišku, iš ko dabar realiai kyla ta savikaina“, – tikino A. Nemunaitis.
VERT tikslina, jog jie nustato tik komunalinių atliekų sutvarkymo kainas, o surinkimo, vežimo, sistemos administravimo – nereguliuos.
„Iš atliekų tvarkymo kainos pusės visuose regionuose kaštai didėja“, – teigė M. Taparauskas.
Brangimą aiškina taip.
„Pagrindinės priežastys yra taršos mokesčio pokytis ir atsiradęs atskirai surenkamų maisto atliekų tvarkymas, kuris papildomai kainuoja. Dabar turime didžiausią kainą Vilniuje, bet, pavyzdžiui, Alytuje didėjimas nėra ženklus – lyginant su 2022 metais, padidėja tik 12 proc.“, – nurodė VERT tarybos narys.
Panevėžyje pokyčiai palies tik privačiose valdose gyvenančius.
„Mes turime sąrašus, kokius konteinerius turi, nerūšiuojantiems keisis įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą. Nuo sausio 1 d. gyventojai, kurie atliekų nerūšiuoja, sulauks 30 proc. didesnių sąskaitų“, – aiškino bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ atstovė Justina Indulytė.
Tie, kurie rūšiuos, jiems niekas nesikeičia. Tačiau nuostabą kelia tai, jog maždaug pusė privačių valdų vis dar nerūšiuoja. Dalis prisipažįsta – rūšiuoti pradeda tik pamokyti.
Kol kas daugiabučių gyventojai Panevėžyje daugiau nemokės.
„Mes skaičiuojame, nes nemokamų pietų nėra, už kiekvieną mūsų sprendimą moka atliekų turėtojai“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Bet kauniečiai gali būti ramūs – už šiukšles brangiau mokėti nereikės.
„Miestas labai atsakingai organizuoja atliekų tvarkymo sistemas, neįrenginėja papildomų ir perteklinių įrenginių, kurie kainą keltų“, – tikino R. Savickienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruginienė: darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą ir valstybinis fondas – svarstytini
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. ...
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti3
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių3
Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2
Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys47
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimus
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...
-
LIPFA: kad būtų užtikrinta ori senatvė, pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko (LB) siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, tarp jų darbdavių įsitraukimui ir geresniam gyventojų informavimui. Tačiau asociacija nepritaria valstybės paskato...
-
Leontjeva: lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai6
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visas tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos poky...