Europos Komisijos duomenimis, 2016 m. ES šalyse vartotojams buvo pateikta maždaug 5,8 mln. tonų alyvos, skirtos vidaus degimo varikliams ir kitiems mechanizmams. Per metus susidarė apie 3 mln. tonų panaudoto tepalo atliekų, įvertinus tai, kad dalis tepalo prarasta transporto priemonės ar įrangos eksploatacijos metu, dėl nuotėkio ir kitų priežasčių.

Vien Lietuvos rinkai 2016-aisiais gamintojai ir importuotojai patiekė beveik 22 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, o buvo surinkta 4,8 tūkst. panaudoto tepalo atliekų, skelbia Aplinkos apsaugos agentūra. Specialistų vertinimu, skaičiai yra kur kas didesni: per metus Lietuvoje parduodama iki 25-30 tūkst. tonų alyvos, o apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.

„Nelegalaus panaudoto tepalo deginimo sezonas prasideda atvėsus orams. Alyvos atliekos neretai deginamos, siekiant šildyti autoservisų ir kitų pastatų patalpas. Daugiausiai panaudoto tepalo susidaro automobilių transporto priežiūros ir remonto įmonėse, šių atliekų turėtojai nelinkę jos visos priduoti, nes už tai reikia mokėti atliekų tvarkytojams“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Panaudoto tepalo atliekų, kaip ir kitų automobilių atliekų (plastiko, užterštų pašluosčių, gumos, stiklo, kėbulo ir salono dalių) surinkimas ir tvarkymas autoservisams bei automobilių ardytojams kainuoja, nes šios atliekos turi neigiamą rinkos vertę. Problemų dėl metalo turinčių automobilių atliekų (kėbulų, sparnų, filtrų ar akumuliatorių) nėra, nes už jų pridavimą atliekų tvarkytojui sumokama.

„Panaudota alyva, kaip ir kitų naftos produktų atliekos, yra pavojinga atlieka aplinkai ir žmonių sveikatai. Alyvos atliekos yra ypač pavojingos, kai patenka į vandens telkinius (upes, ežerus ar upelius): vienas litras panaudoto tepalo gali užteršti milijoną litrų vandens. Dėl išpilto panaudoto tepalo ant žemės ar jo deginimo užteršiamas dirvožemis ir gruntinis vanduo“, – kalba V. Masalienė.

GIA vadovės teigimu, turime pripažinti, kad neefektyvi valstybinė kontrolė ir per mažos baudos už nusižengimą nesustabdo nelegalaus alyvos atliekų deginimo. Atliekų tvarkymo įstatymas taip pat neužtikrina, kad visi gamintojai ir importuotojai vykdytų pareigą organizuoti alyvos atliekų surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojui, vykdytų kitas jiems numatytas pareigas.

„Siekiant deginti panaudotą alyvą nekenkiant aplinkai, tai turi būti atliekama specialiose atliekų deginimo įrenginiuose, kuriuose į orą išmetami teršalai yra išvalomi. Deginant panaudotą tepalą, ne tik teršiama aplinka, bet ir sunaikinama antrinė žaliava. Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

K. Štelmokaitienė primena, kad panaudotą tepalą galima priduoti ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro aikštelės per kalendorinių metų laikotarpį iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 10 kg alyvos atliekų. Gyventojai daugiau informacijos apie atliekų pridavimo vietas ir sąlygas, atliekų tvarkytojus gali rasti www.atliekos.lt.