Rusai bando apeiti Vakarų sankcijas, turėdami nelegalų šešėlinį laivyną. Tačiau ir šie laivai vis dažniau lieka dreifuoti jūroje, nes jų nebeįsileidžia net sąjungininkė Kinija, pati bijodama amerikiečių sankcijų už pagalbą rusams.

Tačiau ir Rusiją baudžiantys Vakarai turi šešėlines schemas sankcijoms apeiti. Anot muitinės, ne išimtis ir Lietuva.

Muitinės departamento patarėjas Rolandas Jurgaitis, į teiginį, kad mato, jog yra problemų Lietuvoje su dvejopos paskirties prekių prekyba, ir klausimą, ar tą mato Muitinė, atsakė: „Problemų su visomis prekėmis yra.“

Kai iškart po invazijos Rusijai buvo įvestos sankcijos, prekybos srautas iš Rusijos labai įtartinai persikėlė į Vidurio Azijos šalis. Muitinė iškart įtarė, kad prekės tik dokumentuose Vidurio Azijai, bet iš tikrųjų jas ir toliau gauna Rusija.

Lietuva įvedė papildomus draudimus ir Lietuvos prekyba su Vidurio Azija pernai nunyko – sugrįžo į normalų, iki invazijos buvusį lygį.

„2024 metų pabaigoje, suvedus visus duomenis, mes matome, kad prekyba su Vidurio Azija ir Kaukazu grįžo į 2021 m. laikotarpį. Tie skaičiai nukrito. Tai mūsų priemonės efektyvios, pasirodo“, – kalbėjo R. Jurgaitis.

Tačiau nustojus vežti prekes į Azijos šalis vilkikais, drastiškai pradėjo augti krovinių srautas iš Lietuvos lėktuvais.

„Pamatėme, kad auga srautai šių prekių per oro uostus. Lyginant su 2022 m., išaugę 2, 3 ar 4 kartus į kai kurias šalis“, – teigė R. Jurgaitis.

Buvusi Vyriausybė pernai uždraudė iš Lietuvos į trečiąsias šalis lėktuvais skraidinti dvejopos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos ir kariuomenėje, baiminantis, kad nepatektų rusams.

Bet verslas pasipriešino, nauja Vyriausybė tvarką keičia. Nebedraus, bet kontroliuos.

„Kaip kontroliuoti? Nes draudimas eksportuoti tam tikroms įmonėms, ypač toms, kurios veikia globaliai, yra veiklos stabdymo klausimas“, – nurodė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į Aziją, Pietų Ameriką prekes lėktuvais skraidinančios Lietuvos įmonės dabar turėtų muitinei pristatyti savo partnerių užsienyje pasižadėjimus, kad prekės nepasieks Rusijos. Siūloma nauja tvarka jau dabar vadinama butaforine. Kol prekė iš Lietuvos pasiekia klientą, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, dalyvauja dešimtys įmonių. Kaip galima garantuoti, kad nė viena jų nedirbs su Rusija?

„Kaip mes žinosime tą galutinį naudotoją? Jei aš parduodu į Čilę, iš mūsų ofiso parduodame distributoriui į kiekvieną miestą. Kiekviename mieste distributorius parduoda logistikos kompanijoms. Kaip nueiti ir kiekvieną vežėją patikrinti, kad jis važinėja su ta įranga?“ – aiškino „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys.

Ir muitinė kritikuoja. Būtent tokia problema buvo su Vidurio Azijos šalimis – įmonės pateikdavo dokumentus, kad prekės nepasieks Rusijos, bet iš tikrųjų pasiekdavo.

„Iššaukia tam tikras mums problemas ir sunkumus – įsitikinti, ar tas gavėjas trečiojoje šalyje nesusijęs su Rusija. Žodžiu, mes susidursime su tam tikrais iššūkiais“, – pabrėžė R. Jurgaitis.

Naujasis užsienio reikalų ministras sako, kad vis dar nėra aiškaus vaizdo, kas vyksta Lietuvoje su prekyba į Rusijos pusę.

„Kad galėtume turėti detalesnę analizę. Dabar matome, skaičiai iššoko į vieną iš šalių, nevardinsiu tų šalių, tarkime Artimuosiuose Rytuose yra tam tikras pikas. Kas ten yra, kokios prekės, kuris vežėjas vežė? Mes tokių duomenų neturime“, – tvirtino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Neturint aiškaus vaizdo, anot K. Budrio, ir lygšioliniai sprendimai dėl sankcijų Lietuvoje nėra protingi.

„Dėl to taikyti protingai ir kompetentingai sankcijas darosi sudėtinga. Tada mes esame verčiami į situaciją, kai viską arba draudžiame, arba leidžiame. Kas yra neprotinga pagal apibrėžimą“, – kalbėjo K. Budrys.

K. Budrys žada peržiūrėti ir per Lietuvą vykdomą reeksportą, kai prekės iš visos Europos Sąjungos yra vežamos per Lietuvą į Rusijos pusę.

Dėl geografinės padėties reeksportas per Lietuvą yra didžiulis ir, anot K. Budrio, kartais net kenkia Lietuvos įvaizdžiui. Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjai nustatė, kad iš Lietuvos atvežtos prekės pasiekė ir Rusijos kariuomenę.

Užsienio reikalų ministras siūlo įvertinti, ar dėl tokio reeksporto Lietuva turi daugiau naudos ar žalos reputacijai.

„Jeigu mes matome, kad tik žala pasilieka, kurią aš galiu visiems parodyti, ir jūsų klausime tas užkoduota, tai reikia tokią veiklą pabaigti“, – nurodė K. Budrys.

Finansiškai kitų Europos šalių prekių pervežimas per Lietuvą – pelningas mūsų šalies logistikos įmonėms, muitinės tarpininkams. Be to, nežinia, ar Europos Sąjunga leistų Lietuvai – turinčiai išorinę Europos Sąjungos sieną – riboti prekybą iš Bendrijos.