Galėjo brangti labiau

Nuo šių metų elektros energija gyventojams pabrango 14,7 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), patvirtinusi šiuos bendrovės "Ignitis" elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, pažymėjo, kad elektros kaina galėjo didėti ir dar daugiau – beveik 29 proc. Tačiau tarifus esą pavyko sumažinti, beveik 45 mln. eurų apkarpius bendrovių sąnaudas.

Energijos vartotojų asociacijos direktorius Marius Busilas tokį pasiekimą vertino veikiau kritiškai nei teigiamai – tai esą tik kelia abejonių, ar kainų augimas negalėjo būti dar mažesnis.

"Tai yra tas pats kaip akcijos parduotuvėse, kai prekybininkai taiko nuolaidas, prieš tai padidinę prekių kainas. Bet kokiu atveju pabrangimas penktadaliu ar šeštadaliu yra vienareikšmiškai ryškus ir nepalankus vartotojams. Nežinau, ar žmonės sugebės elektros suvartoti mažiau, nes pakeisti vartojimą labai sunku. Didžiausią naštą pajus vargingiausi", – sakė pašnekovas.

Nors VERT pažymėjo, kad Lietuvos vartotojai, remiantis "Eurostato" duomenimis, ir toliau bene mažiausiai ES moka už elektros energiją, M.Busilo įsitikinimu, tokia statistika yra veikiau žaidimas skaičiais, nes iš duomenų visumos ištraukiami tik palankūs rodikliai.

"Manau, tai yra nesąžiningas, nekorektiškas lyginimas, nes neminimos žmonių pajamos. Gal norime pasilyginti ir su norvegiškais, vokiškais atlyginimais? Reikėtų vertinti vartojimo krepšelį ir kokią dalį sudaro elektros išlaidos", – sakė jis.

"Eurostato" duomenimis, Lietuvoje elektros energijos kainos buitiniams vartotojams yra 42 proc. mažesnės už ES vidurkį – mažiau už elektros energiją moka tik bulgarai ir vengrai.

Tai yra monopolinė įmonė, mes visi esame jos savininkai, todėl ji turėtų mums tiekti elektrą už geriausią kainą.

Augimą pajuto visas regionas

Energetikos ministro patarėjos Aurelijos Vernickaitės teigimu, per pastaruosius dvejus metus elektros energijos kaina gyventojams kilo apie 3 euro centus už kilovatvalandę (kWh), t.y. nuo 8,98 iki 11,82 cento už kWh, arba 31 proc.

Didžiausią įtaką kainų pokyčiams pastaruoju metu, anot jos, turėjo išaugusios elektros energijos įsigijimo kainos biržoje – elektros kaina augo visame regione. Didžiąja dalimi tai lėmė apyvartinių taršos leidimų kainos – dėl jų yra brangi iš taršių gamybos šaltinių gaminama elektros energija – ir išaugęs elektros energijos poreikis regione.

Bendrovės "Ignitis" teigimu, elektros energijos įsigijimo elektros biržoje kainos augo daugiau kaip 17 proc., ir ji visuomeninės elektros energijos kainos sandaroje sudaro didžiausią dalį. 2020 m. ji sudarė 38,2 proc. ir, palyginti su 2019 m., šiek tiek padidėjo – tuomet elektros energijos įsigijimo kaina sudarė 36,3 proc. vidutinės elektros energijos kainos.

Taip pat, anot bendrovės, didėjo perdavimo, sisteminių ir skirstymo paslaugų kainos – atitinkamai 23, 27 ir 11–24 proc. Įtakos elektros kainų pokyčiams turi ir meteorologinės sąlygos: sausesnis, nei įprasta, klimatas nepalankus hidroenergijos gamybai, ir tai lemia mažesnius Skandinavijos ir Baltijos šalyse pagamintos elektros kiekius.

A.Vernickaitė paneigė gyventojų įtarimus, kad kainų pokyčiams įtakos turėjo masinis išmaniųjų elektros skaitiklių diegimas, mat jis dar neprasidėjo. Ji taip pat tvirtino, kad elektra šalies vartotojams dėl siekio kompensuoti SGD terminalo išlaidas nepabrango. Anot pašnekovės, SGD terminalo išlaikymo sąnaudas dengia gamtinių dujų vartotojai ir gamtinių dujų sistemos naudotojai, tad SGD terminalo sąnaudų dalis, tenkanti gamtines dujas vartojantiems elektros gamintojams, esą nedaro jokios reikšmingesnės įtakos galutinei elektros kainai.

Abejoja investicijų nauda

Sinchronizaciją ir šalies energetinių sistemų bei rinkų integraciją į ES sistemas bei rinkas Energetikos ministerija yra išskyrusi kaip vieną reikšmingiausių tikslų, stiprinantį energetinį saugumą. Ministerija taip pat yra teigusi, kad jungtis su Švedija ir "LitPol Link" su Lenkija padidino Lietuvos elektros energetikos rinkos konkurencingumą.

Tačiau, M.Busilo įsitikinimu, rinkos konkurencingumo vartotojai nepajuto.

"Apie jungtis su kitomis šalimis, sinchronizaciją šnekame ir ją vykdome jau 10–15 metų, o kol kas jokio efekto nematome. Vis investuojama, o už tai mokame mes visi", – sakė jis.

VERT duomenys rodo, kad dėl lėšų poreikio, vykdant elektros energijos perdavimo tinklo sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir įgyvendinant kitus investicinius projektus, užtikrinančius patikimą perdavimo sistemos veikimą, "Litgrid" elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba padidėjo 23,68 proc.

Tačiau aiškindama jungčių įtaką konkurencingumui A.Vernickaitė akcentavo, kad Lenkijos elektros kaina Baltijos jūros regione yra aukščiausia, todėl dominuoja eksporto srautai Lenkijos kryptimi – iki 86 proc. visos prekybos "Litpol Link" jungtimi. Anot jos, elektros gamintojai turėjo galimybių Lenkijos rinkoje parduoti savo pagamintą elektrą brangiau nei vietinėje rinkoje.

"Nepaisant dominuojančio srauto Lenkijos kryptimi, likusi 14 proc. dalis leido efektyviai išnaudoti jungties pralaidumus, ir buvo importuota ne tik iš Lenkijos, kai vyravo žemesnės kainos, bet ir suteikė galimybių papildomai importuoti iš Švedijos, kai visiškai išnaudojama "Nordbalt" jungtis", – sakė ministro patarėja.

M.Busilas taip pat kritikavo energetikos bendrovių investicijas į užsienį, kurios, anot jo, duoda pelnus, tačiau vartotojams reiškia papildomas išlaidas.

"Ignitis grupė" skelbiasi uždirbusi pelną vienais, antrais metais, uždirba šimtus milijonų, o kita ranka vartotojams padidina elektros energijos kainas. Tai yra monopolinė įmonė, mes visi esame jos savininkai, todėl ji turėtų mums tiekti elektrą už geriausią kainą – įmonė turėtų tarnauti žmonėms, o ne užsiimti komerciniais projektais už Lietuvos ribų. Dabar ji vykdo investicinius projektus Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Izraelyje, o paskui didina kainas mums. Aš esu prieš, kad visi vartotojai mokėtų už kažkieno investicijas ar naudą. Manau, monopolinės įmonės pelnas turėtų būti nulinis", – įsitikinęs pašnekovas.

Elektros iš baltarusių neatsisakytų

Nors Lietuva laikosi griežtos pozicijos Astravo atominės elektrinės atžvilgiu – elektros energijos iš Baltarusijos žada nepirkti, Lietuvoje išaugusios elektros kainos, ekspertų manymu, gali suerzinti gyventojus dėl tokio principinio sprendimo. Jie nutraukti ryšių su Rytais neskubėtų.

"Jeigu latviai, estai ir visi kiti pirks pigią elektrą iš Baltarusijos, o mes vieni nepirksime, manau, valdžioje esantys politikai nesugebės to paaiškinti žmonėms. Taip, priimami politiniai sprendimai, bet turi būti svarstomi ir ekonominiai sprendimai – kaina taip pat labai svarbu", – pabrėžė M.Busilas.

Nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Lietuvos energetikos instituto vadovas Jurgis Vilemas taip pat įsitikinęs, kad būtų logiškiau išlaikyti ryšio linijas su Rytais, nes vykdydama sinchronizacijos projektus Lietuva turėtų alternatyvų ir išliktų nepriklausoma.

"Lietuvoje politikai šaukia, kad turime visiškai atsijungti nuo Rytų – Rusijos, Baltarusijos. O atsijungimas iš karto reikalauja pademonstruoti, kad Baltijos valstybių sistema gali savarankiškai susitvarkyti, net ir esant trikdžiams, pavyzdžiui, nutrūkus kabeliui į Švediją ar Lenkiją. Tai labai brangiai kainuoja – tam reikia prisistatyti elektrinių, kurios stovės, bet neveiks. Visa tai atsilieps vartotojų išlaidoms", – sakė J.Vilemas.

VERT ataskaitose nurodyta, kad "Litgrid" elektros energijos sisteminių paslaugų kaina 2020 m., palyginti su nustatyta kaina 2019 m., išaugo 27,7 proc., ir tokį augimą lėmė sąnaudos, reikalingos elektros energetikos sistemos izoliuotam darbui užtikrinti visus metus, taip pat ankstesniu laikotarpiu bendrovės faktiškai patirtos Lietuvos elektrinės 7 bloko išlaikymo ir konservavimo sąnaudos, Lietuvos elektrinės 7–8 blokų išlaikymo ir konservavimo sąnaudos, skirtos Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui atlikti. "Litgrid" sisteminėms paslaugoms teikti numatyta suma – 87,174 mln. eurų (2019 m. – 68,833 mln. eurų).

"Jei nutrūktų linija su Lenkija ar Švedija, turėtume galingas linijas su Baltarusija, o Estija ir Latvija – atitinkamai su Rusija. Jei tai būtų gerai pateikiama, šis sprendimas mūsų sistemą padarytų visiškai nepriklausomą kasdieninio reguliavimo prasme. Išsaugodami linijas į Rytų valstybes mes žymiai supaprastintume sistemos patikimumą ir galėtume pasinaudoti tuo, kad iš Rytų pusės galima dažnai gauti labai pigią energiją. Tai vartotojui būtų naudinga, tačiau nepadarytų mūsų labai priklausomų: norime – perkame, norime – ne. Tačiau vadovaujamasi politinėmis ambicijomis, neįsigilinant į esmę", – sakė J.Vilemas.

Tačiau, A.Vernickaitės vertinimu, kalbos apie Astravo AE galimybes atpiginti elektrą yra panašesnės į mitus nei į realybę. "Pirmiausia todėl, kad Baltarusijos rinka nėra integruota elektros prekybos biržoje, tad jos siūlomos kainos rinkos neformuoja. Kainą lemia dalyviai iš aplinkinių rinkų – Švedijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos. Pagal jų siūlomą elektros kainą biržoje susiformuoja pasiūlymai, o ne Baltarusijos. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos nacionalinis saugumas neturėtų būti vertinamas centais už kilovatlandę", – sakė ji.