Lietuviškiems žemės ūkio produktams – naujos rinkos

  • Teksto dydis:

Nors prieš šių metų javų derliaus sezoną buvo nerimaujama, kad, Lietuvos ūkininkams vykdant Europos Sąjungos reikalavimus dėl sėjomainos bei žalinimo programos įgyvendinimo, šalyje susidarys ankštinių kultūrų perteklius, vis dėlto šiems lietuviškiems produktams sėkmingai atrandamos eksporto rinkos. Šį mėnesį Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoje „Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta, kurią į Indiją eksportavo „Vičiūnų" įmonių grupės bendrovė "VG AgroHolding” ir  bendrovė „Baltic Agro".

Nuo šių metų ES žemdirbiai pradėjo įgyvendinti žalinimo programą, kurios vienas iš reikalavimų yra pasėlių įvairinimas. Todėl šalia įprastinių javų pasėlių ūkininkai išplėtė ankštinių kultūrų plotus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje,  palyginti su praėjusiais metais, tokių kultūrų plotai padvigubėjo.

Tai kėlė tam tikrą nerimą rinkoje dėl galimybių ūkininkams realizuoti šiuos produktus. Tačiau įsibėgėjęs sezonas atskleidė, kad tiek ūkininkai, tiek javus superkančios bei eksportuojančios įmonės prisitaikė prie naujų sąlygų ir išaugęs lietuviškų ankštinių kultūrų derlius sėkmingai yra eksportuojamas laivais per Klaipėdos jūrų uostą.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega", kuri teikia įvairių birių ir skystų krovinių, tarp jų - ir žemės ūkio produktų sukaupimo bei krovos paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, duomenimis, vien tik per du mėnesius nuo šių metų derliaus eksporto sezono pradžios šioje kompanijoje į laivus pakrauta apie 60 tūkst. t žirnių, t.y. 5 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Be to, žirniai kraunami jau ne tik į mažesnius 3-5 tūkst. talpos laivus, bet ir į vidutinio dydžio sausakrūvius.

Šį mėnesį kompanijoje „Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta - daugiau nei  26 tūkst. tonų. Ją sukaupė ir į Indiją eksportavo „Vičiūnų" įmonių grupei priklausanti žemės ūkio produkcijos bendrovė  "VG AgroHolding” ir UAB „Baltic Agro".

„Iš Lietuvos išsiuntėme pirmą tokią stambią Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos siuntą - ji kalba apie mūsų produkcijos kokybę ir eksporto rinkų plėtrą. Mūsų eksporto rinkų sąraše jau yra Indija, Pakistanas, Bangladešas - ten siunčiame maistui skirtą produkciją arba žaliavą. Vien žirnių eksporto kiekius planuojame padidinti iki 40 tūkst. tonų. Lietuvos žemės ūkio produkcija turi paklausą, todėl ateityje tikimės eksporto augimo", - sakė  "VG AgroHolding” valdybos pirmininkas Tomas Strumskas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei kompanijos „Bega" investicijų dėka pastaraisiais metais buvo skurtos palankios sąlygos priimti, sukaupti bei perkrauti įvairių rūšių žemės ūkio produktus  šios kompanijos terminale ir taip prisidėti prie lietuviškų žemės ūkio produktų eksporto augimo. Planuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet jis didės 25-30 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių