Karolina Kirtiklė tikino, jog šiais laikais visi skaičiuoja.  

„Pavyzdžiui, dabar man būtinai reikia telefono dėkliuko. Nuėjau į parduotuvę jį nusipirkti ir jis kainuoja 16 eurų, kai matau, kad, pavyzdžiui, „Temu“ jis kainuoja 6 eurus. Širdis neleidžia mokėti už jį 16 eurų“, – pasakojo šiaulietė K. Kirtiklė. 

Iš Kinijos dažniausiai pirkėjai siunčiasi įvairiausius menkniekius, nors pripažįsta, kad euras prie euro ir išleidžia kur kas daugiau nei planuota.

„Dažniausiai tau tų daiktų netgi nereikia, bet tu prisikrauni tik todėl, kad nemokamas siuntimas būna, pavyzdžiui, nuo 20 eurų“, – teigė K. Kirtiklė.

Tokioje situacijoje save galėtų atpažinti ne vienas.

Milžiniška krūva siuntinių ir prekių yra atkeliavusi vien tik iš Kinijos. Visai netrukus jos bus paskirstytos tiek į Lietuvos, tiek į Latvijos ir Estijos miestus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad Baltijos šalių gyventojai itin mėgsta užsisakinėti prekes iš kiniškų platformų rodo tai, jog vien per dieną į Lietuvos pašto skirstymo punktą atkeliavo trys pilni vilkikai kiniškų prekių. Tokiais vilkikais įvairi smulkmė iš Kinijos plaukia kiekvieną dieną.

„Per praėjusius metus buvo apie 4 milijonus siuntų. Tai tikrai dideli skaičiai“, – duomenimis dalinosi Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas Juozas Šarūnas Avižienis. 

Tokios platformos kaip „Temu“, „Shein“, „Aliexpress“ taip išpopuliarėjo, kad atkreipė ir Europos Komisijos dėmesį.

Nustatyta, kad daugelis šių produktų yra nesaugūs ar net pavojingi.

„Pernai į Europos Sąjungos rinką pateko daugiau nei 4,5 milijardo mažos vertės siuntų iš trečiųjų šalių. Tai dvigubai daugiau nei 2023 m. ir keturis kartus daugiau nei 2022 m.“, – kalbėjo eurokomisaras Marošas Šefčovičius.

Europos Komisija skelbia, kad daugelis tokių prekių neatitinka Europos kokybės reikalavimų.

„Nustatyta, kad daugelis šių produktų yra nesaugūs ar net pavojingi, tai jie dažnai neatitinka mūsų standartų, kai kalbame apie saugumą, sveikatą ir aplinką“, – akcentavo Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.

Be to, vietos verslai kuo toliau, tuo mažiau pajėgūs konkuruoti su kinais, mat jų prekių kainos kurs kas aukštesnės dėl griežtesnių kokybės reikalavimų ir didesnių atlyginimų mokamų darbuotojams.

Įdomu ir tai, kad griežčiausius reikalavimus dėl klimato kaitos sau išsikėlusi Europa leidžia kinams čia siųsti tonas plastikinių niekučių be jokių muitų. Nors Europos prekybininkai tokius mokesčius mokėti turi.

Dabar Europos Komisija siūlo išsamų planą, kuris elektroninę prekybą kiniškais niekučiais sugriežtintų.

„Pasiūlymas taip pat numato naikinti muitų išimtį, kuri taikoma mažesnėms nei 150 eurų vertės prekėms, taip pat stipresnę kontrolę, pavyzdžiui, dalijimosi duomenimis ar rizikos vertinimo“, – kalbėjo M. Šefčovičius.

Prieš ketverius metus pigioms kiniškoms prekėms buvo įvestas importo pridėtinės vertės mokestis. Manyta, jog tai prislopins gyventojų entuziazmą apsipirkinėti kiniškose elektroninėse parduotuvėse.

„Tie importo muitai, taip pat kaip PVM, būtų įskaitomi jau perkant prekes – nereikėtų mokėti tada, kada siunta atkeliauja“, – aiškino J. Š. Avižienis.

Dėl tokių muitų labiausiai pabrangtų drabužiai, odos dirbiniai, avalynė, maisto prekės, gėrimai, tabakas, stiklas. Mažiausiai žaislai, žaidimai, laikrodžiai, elektros įranga.

„Tie muitai nebus vienodi, nes jie bus skaičiuojami supaprastintu būdu: bus taikomi tam tikri krepšeliai nuo 5 iki 17 procentų už įvairias prekes“, – teigė Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas.

Be to, Europos Komisija reikalauja, kad elektronine prekyba užsiimanti Kinijos platforma „Shein“ iki vasario pasiaiškintų dėl parduodamų galimai neteisėtų produktų. Dėl to Briuselis jau yra pradėjęs tyrimą, aiškinasi ir dėl „Temu“.  

Tiesa, gali būti, kad nei europietiškų standartų neatitinkanti kokybė, nei papildomi mokesčiai, kurie bus skaičiuojami nuo prekės vertės, pirkėjų taip ir neatbaidys.

O kai sumos tokios, tai ir mokesčiai bus mikroskopiniai. Be to, jei ir bus įvesti, mokesčiai anksčiausiai įsigaliotų tik po trejų metų.