„Akivaizdu, kad Lietuvoje viešųjų finansų pyragas gana mažas. Netolimoje ateityje pensijų apimtys taip pat gali mažėti. Mūsų perskirstymas nesiekia nė trečdalio. Statistika paprasta: ES vidurkis - maždaug 37 proc. Kaimynai šiaurėje estai perskirsto 34-35 proc.“, - komentavo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėjus viešą konsultaciją, V. Vasiliauskas spaudos konferencijoje pristatė vertinimus ir siūlymus dėl mokesčių pakeitimų bei pensijų sistemos pertvarkos.

LB atliktoje analizėje teigiama, kad pagrindinė mažo biudžeto problema yra „šešėlis“.

Pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį, pasak LB, daugiausia lemia mokesčio slėpimas.

Kita mažo biudžeto priežastis, anot LB, - itin netolygus apmokestinimas.

Išlaidos socialinei sferai Lietuvoje taip pat sąlyginai labai mažos.

Pasak V. Vasiliausko, tobulintinos Vyriausybės pasiūlymų sritys yra kelios.

Pirmasis LB siūlymas susijęs su savarankiškai dirbančiais asmenimis.

LB siūlytų naikinti verslo liudijimus kaip veiklos formą. Taip pat suvienodinti darbo santykių apmokestinimą ir savarankiškos veiklos apmokestinimą.

„Žinoma, išgirsime argumentų, kad savarankiškai dirbantys asmenys yra kitokie, nes jie rizikuoja, neturi pastovių pajamų, atsako visu turtu ir panašiai. Dalis argumentų yra, bet visiško arbitražo tai nepateisina. Pats esu užsiėmęs individualia veikla, bet skirtumų tarp darbo santykių ir individualios veiklos, susijusios su profesine veikla, nemačiau, nematau ir nematysiu“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.

Kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį, V. Vasiliausko teigimu, Vyriausybės pasiūlymai minimalūs, paliktos galimybės „apeiti“ mokestį.

„Siūlome visuotinį NT mokestį, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes, ir kitokį, aiškesnį, progresinį apmokestinimo variantą“, - sakė V. Vasiliauskas.

LB siūlytų atsisakyti GPM lengvatų gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondams. Taip pat atsisakyti „nepagrįstų“ pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, pavyzdžiui, šildymo.

Pasak LB vadovo, gyventojai per mažai patys rūpinasi savo ateities pensijomis.

„Tikrai džiaugiamės, kad nebebus priešinamos sistemos - pirma, antra, trečia pakopa. Kalbant apie pensijų sistemą, reikia į ją žiūrėti kaip į vieną kūną. Džiaugiamės, kad ateities rezervą kaups didesnė visuomenės dalis. Žinoma, galiausiai viskas priklausys nuo paties žmogaus, jis turės galimybę atsisakys. Bet viliamės, kad žmonės bus sąmoningi ir dalyvaus masiškai“, - sakė V. Vasiliauskas.

LB siūlo stiprinti ryšį tarp pensijų įmokų ir išmokų.

„Visos bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą ateityje atima galimybę stiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų, tad siūlome tik dalį, ne daugiau kaip pusę, bazinės pensijos perkelti į valstybės biudžetą“, - sakė V. Vasiliauskas.

Anot LB vadovo, Vyriausybės siūloma reforma judina įsisenėjusias reformas, tačiau su pasiūlytu paketu esminė perskirstymo problema nėra sprendžiama. Preliminariais LB vertinimais, dabartinių pakeitimų įtaka neigiamai veiktų viešuosius finansus, o tai vargu ar prisidėtų prie siekiamų tikslų.

Kalbant apie pensijų reformą, V. Vasiliausko teigimu, pakeitimai ilgalaikiai, o dabar kaip tik tas laikas ruoštis blogesniems laikams, kurie tikrai ateis.

Premjeras: Lietuvos banko siūlymai netinkami

Premjeras Saulius Skvernelis atmeta Lietuvos banko siūlymą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį, taip pat skeptiškai vertina centrinio banko raginimą keisti individualios veiklos apmokestinimą.

„Didinti mokestinę naštą šiam verslui ir tuo pačiu galimai išstumti žmones iš darbo rinkos mes negalime. Kalbant apie kai kurias, pagal patentą dirbamas veiklas, jų siaurinimas bus daromas, bet tikrai ne tokiais būdais, kokiais siūlo Lietuvos bankas“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad visuotinis NT mokestis nebus įvedamas.

„Tikrai nėra šiandien ta situacija, kad turėtume apmokestinti skurdžiausias ar vidutines pajamas gaunančius žmones, senjorus ir jaunas šeimas, įvedant visuotinį nekilnojamo turto mokestį“, – kalbėjo premjeras.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol, išlaikant apmokestinimo progresyvumą nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės.