- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išaugęs gyventojų noras gyventi komfortiškai bei rekordus viršijantis paraiškų, teikiamų daugiabučių renovacijai, skaičius, leidžia teigti – Lietuvoje renovacijos nauda nebėra kvestionuojama. Ekspertai džiaugiasi augančiais daugiabučių modernizacijos tempais – per 2021 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 340 daugiabučių, o šiuo metu modernizuojami dar 600.
„Pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi 8 kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų paraiškų skaičiumi jis viršijo rekordą per visų kvietimų istoriją“, – pastebėjo Vytautas Vrubliauskas, APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktorius.
Iš 784 paraiškų, gautų kvietimo metu, labiausiai džiugino didžiųjų miestų rezultatai – Vilniaus (139 paraiškos), Klaipėdos (66) bei Kauno (59). Pašnekovo teigimu, didmiesčių motyvacija išties nuteikia pozityviai, tačiau teko pastebėti ir tai, kad iš dalies savivaldybių kvietimo metu nebuvo sulaukta nė vienos paraiškos.
Naujos priemonės leis užtikrinti efektyvesnę renovacijos eigą
Šių metų pradžia atnešė džiugių žinių visoms renovacijos procesuose dalyvaujančioms šalims – butų savininkams, projektų administratoriams ir statybininkams. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, naujai įsigalioję daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakitimai atvers kelią dar efektyvesniems renovacijos procesams.
„Daugiabučių atnaujinimas turėtų paspartėti dėl trijų priežasčių: procedūrų, pakartotinių sąmatų patvirtinimo ir dėl to, kad užsakymai bus didesni. Todėl stambesni statybininkai ateis į konkursus, bus didesnė konkurencija, vyks optimalesnis planavimas – visa tai leis nupirkti rangovą iš pirmo karto, o ne laukti pakartotinio konkurso“, – teigė S.Gentvilas.
Daugiabučių modernizacijos programos pakeitimais naikinama perteklinė biurokratija – nuo šiol gyventojams užteks patvirtinti investicinius planus vieną kartą, pakartotinai to daryti neteks.
Administratorių laukia didesnė finansinė nauda – juos pasieks beveik dvigubai didesnės kompensacijos už daugiabučių atnaujinimo projektų valdymą. Papildomai jų laukia avansiniai mokėjimai už modernizacijos procesų valdymą, kuriuos anksčiau administratoriai gaudavo tik po dalies statybos darbų atlikimo.
Dar vienas įsigaliojęs pokytis – leidimas didesniems pastatams projektavimo ir statybos darbų konkursą skelbti bendru viešuoju pirkimu. Tikimasi, kad tai leis pasiekti kokybiškesnių rezultatų per trumpesnį laiką.
Taip pat nuo šiol bus skelbiami konkursai atnaujinti ne po vieną, o po keletą pastatų. Tai turėtų paskatinti ir didesnes statybų įmones imtis daugiabučių atnaujinimo projektų, o kartu optimaliau ir aiškiau planuoti darbus.
Šių metų planuose – modulinė renovacija
Šiuo metu statybų rinka visame pasaulyje susiduria su darbo jėgos bei žaliavų stygiumi – šis iššūkis neaplenkia ir Lietuvos. Tačiau, anot aplinkos ministro, nepaisant šių trukdžių, renovacijos procesus Lietuvoje bus siekiama efektyvinti ir toliau.
S.Gentvilo teigimu, išspręsti statybininkų trūkumo problemą padės modulinė renovacija. Jeigu per šiuos metus pavyktų ją įgyvendinti, daugiabučių modernizacija taptų dar efektyvesne – reikėtų mažiau darbininkų, o renovacijos procesas tęstųsi net žiemos metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...