- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto paskolos grąžinimui arba pradiniam įnašui, kad galėtum nusipirkti naują – anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, tai pakankama priežastis atsiimti pensijų kauptus pinigus. I. Ruginienė sako, kad nori sugriauti mitą, jog atgavę pinigus iš antrosios pensijų pakopos gyventojai juos paleis vėjais.
„Tai galėtų būti ne tik pirmas įnašas ar įmokų padengimas, bet labai svarbu tas periodas, kai tau lieka dešimt metų iki pensijos, tu esi sukaupęs pakankamą sumą II pensijų pakopoje ir staiga netenki pajamų, tai tau gresia prarasti būstą, kurį paėmei išsimokėtinai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Kai kurie populistiškai nusiteikę politikai bando nusipirkti žmonių balsus už jų pačių pinigus“, – Teigė Pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
„Tai yra pensijų sistemos griovimas. Ne kitaip“, – tikino Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Niekas čia jos negriauna, mažiau čia klausyt tos dramatizacijos“, – rėžė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad kaupiantiems antroje pakopoje turi būti leidžiama dėl svarbių priežasčių iš kaupimo pasitraukti. Konservatorių vadovaujama ministerija buvo numačiusi tik sunkios ligos atvejį, tačiau naujoji ministrė mano, kad variantų turėtų būti daugiau.
„Noriu paneigti mitą. Ne visi žmonės taip beatodairiškai žiūri į gyvenimą, kad staiga paimtų ir išleistų kelionėms į Havajus ar dar kažkam“, – sakė I. Ruginienė.
„Matome Estijos pavyzdį, kuomet žmonės didžiąją dalį lėšų išleido pirkiniams, kurie nėra prasmingi“, – kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.
„Jeigu žiūrėtume į vakariečių visuomenę, tai pensininkai pradeda pardavinėti savo nekilnojamą turtą“, – pasakojo S. Gentvilas.
LNK stop kadras.
Naujoji valdžia įsitikus, kad gyventojai, išsiėmę savo pensijai kauptus pinigus, imsis juos investuoti savarankiškai.
„Pažiūrėkite, kaip fondai pas mus investuoja. Deja, ta investicija pas mus labai keista“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Skamba gal šiek tiek lengvabūdiškai. Vis tiek tos lėšos yra valdomos, prižiūrimos Lietuvos banko“, – teigė T. Gudaitis.
Esą nutraukę kaupimą antroje pakopoje, gyventojai galėtų skolinti valstybei.
„Valstybė pasiūlo, kaip pavyzdys, kelių fondo, renovacijos fondo investicijas, kur žmonės gali investuoti. Grąža gali būti ne pusė procento ir ne procentas, o 3 proc. metinių palūkanų“, – dalijosi R. Žemaitaitis.
„Mano nuomonė yra pakankamai griežta. Kiekvienas esame savo pinigų šeimininkas“, – tvirtino I. Ruginienė.
Kiekvienas esame savo pinigų šeimininkas.
Tiesa, toli gražu, bet ne visi su savo pinigais sugeba tvarkytis, anot Lietuvos banko, net jei ir kaupia ateičiai – viską laiko kojinėse arba einamosiose sąskaitose. Pinigų įdarbinti nemoka, o pastaruosius keletą metų ir finansinis raštingumas prastėja.
„Uždavėme žmonėms vieną klausimą: ar manote, kad viskas išsispręs savaime, ar turėtumėte imtis kažkokių veiksmų savo gyvenime, tai 33 proc. atsakė, kad tikisi, jog išsispręs savaime. Tai rodo, kad mes turime patys prisiimt atsakomybę už savo finansinę situaciją“, – teigė LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitė.
Buvęs aplinkos ministras sako, kad pinigus, skirtus pensijai, nukreipus į NT rinką – efektas gali būti nebūtinai tas, kurio dabartiniai valdantieji tikisi.
„Lietuvoje visas NT yra vertas apie 200 mlrd. eurų. 8 mlrd. eurų – daug ar mažai? Nežinau, bet tai tikrai sukeltų infliaciją“, svarstė S. Gentvilas.
„Tikrai nebus taip, kad visi išėję, staiga investuos į NT“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Per pirmus naujų metų mėnesius koalicija žada suformuoti konkretesnį siūlymą, kas ir kaip iš antros pakopos galės pasitraukti bei kiek pinigų pasiimti.
„Tų pasiūlymų dabar girdime labai įvairių. Kol kas drįstu teigti, kad nei vienas iš jų nėra orientuotas į tai, kokio dydžio bus senatvės pensija žmogui“, – atviravo T. Gudaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kaupiančiam antroje pakopoje valstybė iš visų mokesčių mokėtojų kišenės prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Per metus apie 320 eurų, esą nelikus automatinio įtraukimo, turėtų nelikti ir valstybės paramos. Prie papildomo kaupimo pensijai turėtų labiau prisidėti darbdaviai.
„Mes kaupiame, sudėjus, 4,5 proc., tai su 4,5 proc. negalim tikėtis, kad sukaupsim didelius, tuos 30–40 proc. prie „Sodrinių“ pensijų, to negalime tikėtis, tam turi būti kur kas didesni 6–7 proc.“, – tikino socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Šiemet suėjo lygiai 20 metų, kai Lietuvoje gyvuoja dabartinė pensijų sistema.
„Jeigu žmogus visą laiką gavo vidutinį atlyginimą, jis visą laiką investavo, nestabdė, nekaitaliojo, tai vidutinio atlyginimo gavėjas šiandieną turi apie 15–16 tūkst. eurų“, – sakė T. Gudaitis.
Naujoji valdžia pasižadėjo panaikinti automatinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą bei leisti neribotam laikui stabdyti kaupimą. Premjeras Gintautas Paluckas sakė, jog žada įvesti amžiaus ribą ankstyvam pasitraukimui ir leisti pasirinkti, kokias išmokas, sulaukęs pensijos gyventojas, iš savo sukauptų pinigų nori gauti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tokio dydžio biudžeto Vilnius dar nėra turėjęs: kam bus skiriami pinigai
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį pristatytas ateinančių 2025-ųjų metų biudžetas, preliminariai kitąmet turintis siekti 1,487 mlrd. eurų – 6,2 proc. arba 86 mln. eurų daugiau nei patvirtintas 2024 m. ...
-
Vilniuje kai kam už atliekų tvarkymą teks mokėti daugiau1
Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydžius. ...
-
Lietuvos bitininkai sunerimę: į šalies rinką plūsta padirbtas medus2
Seimo vicepirmininkas ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas teigia, kad nors Lietuvoje medaus surenkama daugiau nei anksčiau, bitininkai priversti konkuruoti su iš trečiųjų šalių įvežamais ir neretai pigesniais padirbt...
-
Ropė: pasiūlymas įsigyti parduodamą gretimą sklypą privalo būti ir kaimynas turi žinoti
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo pirmumo teisę įsigyti parduodamą dirbamą žemės sklypą suteikti tik ūkininkams, kurie greta dirba žemę. ...
-
Paviešino lietuvių skolas: tai beveik Klaipėdos dydžio skolininkų miestas
Antstolių išieškomų skolų suma siekia 2 mlrd. eurų, o jų turi 222 tūkst. žmonių – 8 proc. šalies gyventojų, kurių 63 proc. šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų, skelbia Antstolių rūmai. ...
-
Vyriausybė – už parlamentarų siūlymus skirti dar 0,7 mln. eurų Seimui, Kalėjimų tarnybai1
Vyriausybė trečiadienį sutiko kitų metų biudžete numatyti papildomai dar 704 tūkst. eurų Seimo kanceliarijai bei Lietuvos kalėjimų tarnybai. ...
-
Seimo komitetas: į paramą galės pretenduoti ir ūkininkų tėvai, vaikai, broliai
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas siūlo Seimui nuo balandžio liberalizuoti finansinę paramą ūkininkaujantiems artimiems giminaičiams – teikiant Europos Sąjungos ar Lietuvos finansinę paramą būtų laikoma, kad tik sutuoktiniai yra susiję a...
-
Prekybos centrų darbo laikas per didžiąsias šventes: kada dirbs, o kada duris užvers?1
Prekybos tinklai atskleidė, kaip dirbs per didžiąsias metų šventes. Paaiškėjo, kad nė vienas prekybos tinklas nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, kai kurie prekybos tinklai neveiks ir sausio 1-ąją, kitomis švenčių dienomis darbo l...
-
Susisiekimo ministerija siūlo apmokestinti ne tik magistralinius, bet ir 56 krašto kelius6
Sunkiasvoriam transportui vis dažniau važiuojant neapmokestinamais krašto keliais siūloma dalį jų apmokestinti ir taip surinkti daugiau lėšų keliams tvarkyti bei tiesti, kartu sumažinti tokio transporto daromą žalą keliams, sako už su...
-
Beveik dešimt metų su euru: ar kainos auga greičiau nei atlyginimai?2
Prieš dešimt metų Lietuva tapo 19 euro zonos nare. Euro jubiliejaus proga pirmadienį Vilniuje lankėsi Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. ...