- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Seimą turėtų pasiekti siūlymas visiems socialinio draudimo senatvės pensijos ir šalpos pensijų gavėjams kartą per metus mokėti priedą prie senatvės pensijos, tai yra tryliktąją pensiją, kurios dydis siektų 200 eurų. Šis papildomas priedas būtų išmokamas kiekvienų metų gruodžio mėnesį.
Tai numatantį naujos redakcijos Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo projektą ketvirtadienį Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos vardu parlamentui ketina pateikti šios frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.
Projektu siūloma nustatyti tryliktosios pensijos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Jeigu Seimas pritartų, 13-ąją pensiją gautų asmenys, gyvenantys Lietuvoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kuriems mokamos socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos; socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos; socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos.
Tokį priedą taip pat gautų asmenys, kuriems mokamos maitintojo netekimo pensijos; ištarnauto laiko pensijos; kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas; šalpos senatvės pensijos; šalpos neįgalumo pensijos; šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose; šalpos našlaičių pensijos; socialinės pensijos; šalpos kompensacijos.
Įstatymo projekto autoriai mano, kad jį priėmus senjorai turėtų galimybę papildomus pinigus išleisti gausesniam Kūčių ir Kalėdų šventiniam stalui, t. y. vidaus vartojimui, todėl neabejotinai pinigai sugrįžtų į šalies biudžetą kita forma.
„Projekte tikslingai nesiūlome diferencijuoti priedo pagal senatvės pensijos individualų dydį, kadangi nenorime, kad žmonės būtų kiršinami dėl didesnio ar mažesnio priedo. (...) Dabartinės senatvės ir šalpos pensijos visai neatitinka šių dienų realijų. Milžiniškas atotrūkis tarp kainų ir vyresnio amžiaus arba neįgalių gyventojų pajamų neužtikrina galimybės žmonėms gyventi oriai. Esame tikri, kad tryliktoji pensija turės didelės teigiamos įtakos Lietuvos pensijų gavėjų būtiniausių prekių krepšeliui, o ypač per didžiąsias metų šventes“, – sako Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok ir frakcijos narys Z. Jedinskis.
Jų duomenimis, toks papildomo priedo modelis sėkmingai veikia ir kitose šalyse – Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.
V. Kravčionok ir Z. Jedinskio skaičiavimais, siūlomo įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus apie 180 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais suma gali keistis.
Projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtinamas ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo naujoje redakcijoje, o naujame įstatyme.
„Įstatymo projektu yra siūlomas naujas reguliavimas, nustatantis naujus teisinius santykius. Be to, įstatymo projektu keičiamame įstatyme nustatytas reguliavimas iš esmės jau yra įgyvendintas“,– sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Seimo teisininkai pastebi, kad įstatymo projekto turinyje vietoj šiuo metu nustatytos vienkartinės išmokos siūloma įtvirtinti „tryliktąją pensiją“.
„Toks siūlymas svarstytinas. Pažymėtina, kad samprata „tryliktoji pensija“, kaip ir „tryliktas atlyginimas“ teisės požiūriu nėra apibrėžtos, šios sampratos vartojamos neformaliai, todėl svarstytina, ar tokios terminijos įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje yra priimtinas“,– atkreipia dėmesį Seimo Teisės departamentas.
Kadangi siūlomo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų, Seimo teisininkai mano, kad kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas, taip pat turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos išvada.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti2
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...