- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Seime pateiktas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima nustatyti galimybę 2024 m. išmokėti dalį pensijų priemokų naudojant Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamų perviršį.
Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 49, susilaikė 27, prieš balsavo 10 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas bus nagrinėjamas skubos tvarka ir svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 18 d.
Anot projektą parengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), tokiais pakeitimais būtų sprendžiama problema, iškilusi prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus siūlymą pensijų priemokų dydžius sieti su praėjusių metų minimalių vartotojų poreikių dydžiu (MVPD). SADM teigimu, 2024 m. valstybės biudžete priemokoms, apskaičiuotoms pagal 2023 m. MVPD, siekusį 354 eurus, išmokėti numatyta 29 mln. eurų, bet taikant šių metų MVPD kuris siekė 446 eurus, papildomai reikia 56 mln. eurų.
Jeigu yra viršpelnis, tai panaudokite jį 10 proc. padidinti pensijas, bet vietoje to, kad didinti pensijas, mes darome skyles.
Todėl norima numatyti galimybę panaudoti „Sodros“ pajamų perviršį, kurio neprireiks fondo išlaidoms padengti, panaudoti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokoms finansuoti. Taip, kaip rašoma įstatymo projekte, būtų užtikrintas nepertraukiamas pensijų priemokų mokėjimas.
Projektą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikino, kad šis projektas skirtas spręsti specifinę, 2024 m. iškilusią problemą, o ateityje toks „Sodros“ lėšų panaudojimas kitiems tikslams nebūtų galimas.
„Šis projektas būtų vienkartinis ir sprendžiantis tik 2024 m. egzistuojančią problemą“, – tikino M. Navickienė.
Šis projektas būtų vienkartinis ir sprendžiantis tik 2024 m. egzistuojančią problemą.
Visgi, opozicija neigiamai vertina tokią iniciatyvą.
Kaip Seimo posėdžio metu teigė socialdemokratas Algirdas Sysas, šis pasiūlymas nėra etiškas, nes sukuria precedentą perimti „Sodros“ lėšas ir panaudoti kitoms sritims. Anot jo, jeigu egzistuoja tokie viršpelniai, juos būtų galima naudoti pakeliant pensijas.
„Jeigu mes padarome labai blogą precedentą, nes tai šaltinis iš kurių 700 tūkst. žmonių mokamos pensijos, ir kovojame, kad pensijos nebūtų didinamos, nes reikia rezervo. Tai kas gali paneigti dabar, kad priėmus ateis kažkas ir pagalvos, jog šiame biudžete yra pinigų, tai galima juos panaudoti“, – komentavo A. Sysas.
„Jeigu yra viršpelnis, tai panaudokite jį 10 proc. padidinti pensijas, bet vietoje to, kad didinti pensijas, mes darome skyles“, – tikino jis.
Jam antrino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis, paminėdamas, kad tokio precedento sukūrimas ateityje mažintų šalies galimybę didinti pensijas.
„Šis projektas rodo, kad buvo bandoma sutaupyti mažiausiai gaunančiųjų sąskaita. To niekaip negalėjo Seimas leisti“, – tvirtino L. Kukuraitis.
Šis projektas rodo, kad buvo bandoma sutaupyti mažiausiai gaunančiųjų sąskaita. To niekaip negalėjo Seimas leisti.
„Ar nebijote precedento, kad nors dabar norima sieti su mažomis pensijomis, bet ar nebus, kad pradės trūkti socialinėms išlaidoms ir norės kažkas pasiskolinti iš „Sodros“? Ir visi tokie skolinimaisi mažina mūsų galimybes didinti pensijas“, – klausė jis.
M. Navickienė atsakė, kad norint panaudoti „Sodros“ lėšas kitiems tikslams, reikia gauti fondo tarybos ir Seimo pritarimą. Ji tikisi, kad ateityje nei viena iš šių institucijų nepritartų šių finansų panaudojimui kitiems tikslams.
„Valstybinio socialinio fondo taryba vertino pasiūlymą balandžio 19 d. Ir lėšos gali būti panaudotos, tik gavus tarybos pritarimą. Kadangi visi supranta šių 2024 m. išskirtinumą, tai viliuosi, kad taryba ar Seimas nesutiks tokių lėšų naudojimui kitoms funkcijoms“, – aiškino ji.
Kaip rašoma projekte, dabartinis pensijų priemokoms numatytas finansavimas bus pilnai panaudotas dengiant 2024 m. gegužės mėnesį.
Taip pat siūloma, kad VSDF patirtos išlaidos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto po dviejų metų. Tad, kaip rašoma SADM parengtame aiškinamajame rašte, fondui lėšos būtų grąžinamos 2026 m.
Kaip rašoma įstatymo projekte, neužtikrinus reikiamo finansavimo bus sutrikdytas pensijų priemokų mokėjimas apie 150 tūkst. gavėjų. Pastebima, kad pensijų priemokų gavėjų grupė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir šie asmenys dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės negalės patys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas9
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas4
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...