Šiandien nieko nestebina darbdavių vargai ieškant kasininkų, tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų, pardavimo vadybininkų ar IT specialistų, tačiau labai pasistengti reikia ir tiems, kas ieško svajonių darbo, jei pastarasis labai gerai apmokamas, itin įdomus bei perspektyvus ir dar siūlomas garsios tarptautinės kompanijos.

Paprastai į tokias pozicijas taikosi ne vienas pretendentas (ir ne tik iš Lietuvos), tad pamojuoti vien aukštojo mokslo diplomu tikrai nepakanka. Dažnai per maža ir vienos užsienio kalbos ar vieno magistro laipsnio. Reikia papildomų žinių, įgūdžių, specifinės patirties. Ne veltui globalėjančioje darbo rinkoje užtikrintai jaučiasi tie žmonės, kurie į save investuoja pastoviai, mokosi ir užvėrę universiteto duris. Regis, tokių užtikrintų žmonių ir vėl daugiau yra Estijoje nei Lietuvoje.

„Jei pasižiūrėsime į tai, kiek pastangų savęs tobulinimui skiria lietuviai, latviai ir estai, turėsime vėl pripažinti mūsų kaimynų pranašumą, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Mūsų ekspertai, remdamiesi specialistų paieškos portalų duomenų bazėje per 2018 m. sukauptais CV, suskaičiavo, kaip lietuviai ir mūsų kaimynai vertina savo užsienio kalbų mokėjimą, o taip pat kiek kartų tobulino savo žinias ir įgūdžius įvairiuose seminaruose ar kursuose.“

Baltijos „anglai“ yra...

Angliškai, kaip ir reikėjo tikėtis, geriausiai kalba estai. Bendras šią kalbą geriau ar prasčiau mokančių estų procentas siekia net 55,2 proc. Latvijoje tokių suskaičiuota 31,1 proc., o Lietuvoje – 34,2 proc. Įdomu, kad geriau už lietuvius kalba ne tik jauni, bet ir vyresni estai. 60 proc. 30 m. ir jaunesnių Estijos gyventojų ir tik 39 proc. tokio pat amžiaus lietuvių teigia mokantys angliškai. Tarp jų su 32 proc. įsiterpia latviai. 51 proc. vyresnių nei 30 m. estų taipogi mano, kad yra pakankamai įvaldę anglų kalbą, kai tarp lietuvių tokių jau tik 29 proc. Netikėtai vyresnius lietuvius aplenkė latviai (31 proc.).

Gan įdomiai atrodo ir anglų kalbos mokėjimo kokybė. Lietuvoje ketvirtadalis visų, teigiančių, kad moka angliškai, save įsivertino B2 lygiu, kai estai ir latviai dažniau rinkosi B1. Tikrai gerai šnekančių angliškai (lygiai C1 ir C2) Estijoje buvo 28 proc., Latvijoje – 22 proc., o Lietuvoje – 26 proc. „Europass“ kalbėjimo įsivertinimo skalėje A1 yra žemiausias kalbos mokėjimo lygis, o C2 – aukščiausias.

Kuklinasi ar perdeda?

Kadangi kalbos lygį savo gyvenimo aprašymuose besidairantys darbo įvertina patys, dėsningai kyla klausimas, ar Baltijos šalių gyventojai rašo tiesą. „Negalima sakyti, kad kandidatai sako netiesą, tačiau savęs vertinimas tikrai nėra pakankamai objektyvus, – teigia Latvijos specialistų paieškos portalo CVMarket.lt regiono vadovas Kristapas Kolosovas. – Daugiausiai neatitikimų pasitaiko įsivertinant kalbėjimą. Juk diapazonas labai platus: nuo „laisvai kalbu“ iki „per atostogas viešbučio registratorius mane, padedantį sau ir gestais, puikiai supranta“. Be to, „laisvai kalbu“ taip pat turi daug atspalvių. Kaip matome iš pokalbių su kandidatais, žmonių pasitikėjimas savimi auga, tad ne vienas linkęs bent truputėlį pervertinti savo lygį.“

„Jeigu tai tarptautinė kompanija ir ieškoma specialisto, neretai duodama namų užduotis, kurią reikia atlikti būtent užsienio kalba, – patirtimi tikrinant kalbų mokėjimo lygį dalinasi R. Tatarėlytė. – Toks metodas ne tik patikrina specifines žinias – tam ir suformuota užduotis – tačiau tuo pačiu metu parodo ir užsienio kalbos gebėjimus.

Pastebime, kad kartais ir darbdaviams sunkoka objektyviai įvertinti, kokio lygio užsienio kalbos žinių reikia ir ar iš viso reikia. Nors pastaruoju metu matome, kad reikalavimai darbuotojui surašomi atsakingiau, tačiau vis dar pasitaiko įmonių, kurios reikalauja puikių kalbų žinių, tačiau pačiame darbe šios žinios būtų labai retai arba iš viso netaikomos.“

Estijos darbo paieškos portalo CVKeskus.ee komunikacijos vadovo Henry'io Auvaarto nuomone, „neretai perdeda abi pusės: darbo ieškantys asmenys teigia, kad turi geresnius įgūdžius, o darbdavys – kad jo siūloma nauda didesnė. „Žmonės su prastesne saviverte neretai turi problemų parduodami save kaip puikų kandidatą, net jei jie turi visus reikiamus įgūdžius. Tas pasakytina ir apie darbdavius. Tad pasitelkti daugiau rinkodaros ir pardavimo įgūdžių kovojant dėl svajonių darbo nėra blogai“, – mano H. Auvaartas.

Tarptautinis įvertinimas

Vis dėlto itin gera estų anglų kalba yra ne tik rinkodaros ar pardavimo triukų rezultatas, o tarptautiniu mastu patvirtintas faktas. „The Independent“ 2015 m. publikuotame pasaulio šalių, kuriose anglų kalba (kaip antrąja kalba) kalbama geriausiai, TOP 15 estai užėmė 7 vietą po Švedijos, Olandijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Slovėnijos.

„Smalsumas – štai pagrindinė priežastis, – tokį aukštą įvertinimą paaiškina CVKeskus.ee atstovas. – Kaip maža tauta, atvira tarptautinėms rinkoms su savo produktais ir paslaugomis, turime labai ribotas galimybes. Paprasčiausiai nebegalime išversti kiekvieno filmo, knygos, žaidimo, programos, kad galėtume tai patirti, įvaldyti, tad tiesiog privalome mokytis kalbų. Be to, Estija yra viena iš verslininkiškiausių šalių, pritraukiame daug tarptautinių talentų.“

Kas geriausiai moka vokiškai

Kalbančių vokiškai Baltijos šalyse kur kas mažiau nei mokančių angliškai. Lietuvoje ir Latvijoje vienaip ar kitaip valdančiais vokiečių kalbą skelbiasi 4 proc., Estijoje – 8,4 proc. visų besidairančių darbo. Prancūzų kalba visose 3 Baltijos šalyse kalba dar mažesnė ieškančiųjų darbo dalis. Kad ją moka nurodo tik apie vienas proc. lietuvių ir tik šiek tiek daugiau latvių bei estų.

Darbdaviai, besidairantys darbuotojų, mokančių retesnes kalbas, vėlgi didesnį pasirinkimą turės Estijoje. Šios šalies gyventojų aprašymuose, įkeltuose į darbo paieškos portalus, suskaičiuotos net 28 užsienio kalbas. Svarbu priminti, kad daugiau nei 12 proc. estų įrašė, kad moka suomiškai, o apie du nuošimčius, kad ispaniškai. Beje, mokančių rusų kalbą Estijoje taipogi buvo gerokai daugiau nei Latvijoje ar Lietuvoje. Latviškuose CV suskaičiuotos 25 mokamos kalbos, o lietuviškuose – 21. Lietuvos gyventojai iš visų Baltijos šalių išsiskyrė lenkų kalbos žiniomis (4,7 proc. visų ieškančių darbo).

Estijoje žinių troškulys didesnis

Kas 3 ieškantis darbo Estijos gyventojas savo CV nurodo bent vienus baigtus kursus ar mokymus. Latvijoje tokių yra 18 proc., o Lietuvoje tik 12 proc. Įdomu, kad jei tik 2 lietuviai ar latviai iš 100 nurodo 3 ar daugiau išklausytų mokymų, tai Estijoje tiek prasilavinę yra 10 iš 100. Pernai metais į darbo paieškos portalų bazes įvestuose lietuviškame ir latviškame gyvenimo aprašymuose buvo išvardinti vieno asmens baigti 16 įvairių seminarų ir mokymų, tačiau estai ir čia sugebėjo aplenkti – vienas darbo ieškotojas savo CV pateikė sąrašą net iš 30 įvairių mokymų.

Kiek neįprasta, kad tarp labiau prasilavinusių daugiau vyresnių asmenų. Galbūt tai susiję su tuo, kad jaunesni paprasčiausiai dar nesukaupė didesnio papildomų mokslų bagažo. Ir čia pirmauja estai. Jei Lietuvoje kokius nors kursus skelbiasi baigę 17 proc. vyresnių nei 30 m. asmenų, o Latvijoje – 24 proc., tai Estijoje šis skaičius siekia 44 proc. Jaunesni estai taipogi prasilavinę labiau – 23 proc., kai lietuviai ir latviai atitinkamai 8 proc. ir 12 proc.