- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje be valstybės paramos konkurso komitetas antradienį uždarame posėdyje nustatė aukciono laimėtoją. Tačiau konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kol kas jo viešai neskelbia.
„Komitetas (...) sudarė potencialių konkurso laimėtojų sąrašą, į kurį pirmu eilės numeriu įrašytas konkurso dalyvis, pasiūlęs 20 mln. eurų elektrinių plėtros vystymo mokestį, o antru eilės numeriu įrašytas konkurso dalyvis, pasiūlęs 5 mln. eurų mokestį“, – pranešė VERT.
Du konkurso dalyviai liepos 7–10 dienomis varžėsi elektroniniame aukcione, teikdami pasiūlymus dėl elektrinių plėtros vystymo mokesčio. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai.
Pasak tarybos, dalyvis, pasiūlęs didžiausią įmoką, laimėtoju bus pripažintas tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams. Tikimasi, kad konkurso laimėtojas bus žinomas rugsėjo pradžioje.
Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ pirmadienį paskelbė esanti preliminari aukciono laimėtoja – už teisę be valstybės paramos vystyti pirmąjį 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės vėjo parką Baltijos jūroje ji pasiūlė 20 mln. eurų mokestį – didžiausią pirmadienį pasibaigusiame aukcione pasiūlytą sumą.
BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja.
Pasak VERT, konkurso laimėtojas vystymo mokestį turės sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo laimėtoju dienos, be to, jis savo lėšomis turės atlikti jūrinės teritorijos tyrimus, išvystyti infrastruktūrą, būtiną prijungti elektrines prie elektros perdavimo tinklų.
Vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyvių komitetą sudaro reguliuotojo, Energetikos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos agentūros atstovai.
Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.
Numatoma, kad vėjo elektrinės jūroje bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio ir bei sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...