- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaminai mūsų šalyje dar rūksta lėtai, tačiau Europoje nereikėjo laukti ir žiemos. Žmonės jau išėjo į gatves ir protestuoja prieš kylančias energijos kainas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje raginimai užsimerkti ir nežiūrėti į naujas sąskaitas, o italai jas jau degina. Kaip elgiasi lietuviai, atskleidžia naujausias tyrimas. Ką planuoja daryti žmonės? Apie tai kalbama LNK reportaže.
„Kiekvienas galime pasitaupyti ir pagalvoti, kaip šią visuomeninę naštą solidariai pasidalinti. Planuoju finansus, kiek galiu išleisti per savaitę, susidarau maisto meniu, kad nebūtų greitų nuėjimų ir pavalgymų. Už šildymą, nors jo dar nėra, po truputį moku į priekį, kad turėčiau tam tikrą rezervą ir nebūčiau tokia šokiruota“, – kalbėjo gyventoja.
„Visada viską išjungiu, jeigu kur nors išvažiuoju“, – sakė kita moteris.
„Vyras moka sąskaitas. Taupom. Jau iš anksto taupėm“, – teigė šalies gyventoja.
„Padidėjo keturis penkis kartus Paskutinę sąskaitą gavome apie 500 eurų. Galvojame, kad gal reikės pasistatyti saulės elektrinę. Gal tai – išeitis. Nors šiandien žiūrėjau, kad biržoje kainos mažėja“, – sakė gyventojas.
„Tiesą sakant, aš gyvenu bendrabutyje, tai jo kaina nepadidėjo. Tai manęs kainų kilimas nepalietė. Bet grįžus namo tikrai tėvams jaučiasi šios kainos. Mano tėvai yra gana taupūs, tai tikrai stengiasi dar daugiau taupyti“, – kalbėjo studentė.
Taip pat buvo kalbamasi su „Swedbank“ finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene.
Daugeliui gali tekti pajudinti savo santaupas.
– Naujausias tyrimas atsileidžia, kad tik kone pusė šalies gyventojų riboja savo kasdienes išlaidas, o pandemijos pradžioje tai darė 63 proc. Tad ar galima sakyti, kad ši energetikos krizė gyventojams ir jų piniginėms yra ne tiek ir baisi?
– Gal dar veikia vasara ir dėl to, kad gal dar nematėme padidėjusių išlaidų. Tam yra dar laiko pasiruošti. 45 proc. gyventojų jau ėmėsi planuoti savo išlaidas, tai yra nemažai. Aišku, gal pandemijos pradžioje neturėjome tiek santaupų ir nežinojome, kaip apskritai vystysis ekonomika. Galime manyti, kad dabar gal esame labiau pasiruošę ir įpratę dorotis su tokiomis krizėmis.
– Mūsų perkamoji galia sumažėjo 5 proc. Ar žmonės ieško akcijų, nuolaidų, ar perka mažiau žinomų prekių ženklų produktus, riboja paslaugas?
– Visa tai. Ir renkasi pigesnius prekės ženklus, ir atsisako nebūtinų pirkinių. Apklausoje žmonės minėjo, kad patys daro tai, kam anksčiau samdydavo žmones. Galbūt kaip karantino metu atrasime savo gebėjimus remontuoti, dažyti ir t. t. Taip pat žmonės atsisako planų įsigyti brangesnius pirkinius, kuriems galbūt buvo nusprendę skirti daugiau pinigų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar dabar gyventojai, kai gaus sąskaitas, dar galės taupyti, ar reikės finansiškai planuoti savo ateitį?
– Man teko neseniai matyti straipsnį, kuriame teigiama, kad net 60 proc. vokiečių dabar visas savo pajamas skiria padengti įsipareigojimams, mokesčiams bei kitoms kasdienėms veikloms, tad šis pusės metų laikotarpis, kurio mes sulauksime, daugeliui namų ūkių bus toks, kad ne tik pajamos padengs išlaidas dėl padidėjusių sąskaitų, bet ir teks kažkiek naudotis santaupomis. Susitaupyti kažkam pavyks, kieno pajamos didelės, bet daugeliui gali tekti pajudinti savo santaupas, todėl tiems, kas jų neturi, nėra kur trauktis, reikėtų pradėti atsidėti.
– Vienas gyventojas iš dešimties neatsideda ir nė kiek nepajautė, kad padidėjo energijos kainos, tiesa?
– Mūsų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis tokių gyventojų yra jaunimas. Gali būti, kad jiems tas jaunatviškas maksimalizmas padeda kvėpuoti vasarišku oru ir galbūt jie ne taip supranta, gal gyvena su tėvais ar nejaučia tos didelės finansinės naštos, kuri visiems daugiau mažiau bus šį rudenį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius1
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...