Pagal nustatytus kriterijus buvo tiriami daugiabučiai Vilniaus, Klaipėdos, Utenos ir Mažeikių miestuose, pastatyti 1960–1988 m. Po renovacijos jų sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, putų polistirolu ar poliuretano putų izoliacinėmis plokštėmis.

Vienas esminių kriterijų atrenkant daugiabučius vertinimui – po jų modernizavimo turėjo būti praėję ne mažiau kaip dveji metai, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.

Sutaupo, nes šiluma neiššvaistoma

„Gyventojai sutaupo mokėdami už šildymą, nes atšalus dalis šilumos neiššvaistoma per neatnaujintus langus, išorės sienas ar perdangas virš nešildomo rūsio ar palėpės. Vidutinės tirtų daugiabučių namų metinės šilumos energijos sąnaudos buvo 81 kWh/kv. m, tai yra geras rodiklis“, – sakė APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Eksperto teigimu, siekiant išsaugoti kuo daugiau šilumos namuose ir užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose, geriausias sprendimas yra vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas. Svarbu paminėti, kad minėta sistema leidžia išsaugoti net iki 90 proc. šilumos, kuri kitaip būtų prarasta vėdinant patalpas dėl šviežio oro poreikio.

Optimali oro temperatūra

Temperatūros pokyčiai yra didelis iššūkis senų daugiabučių gyventojams. Dažnai šie pastatai yra prastai izoliuoti, todėl juose sunku palaikyti komfortišką temperatūrą tiek vasarą, tiek žiemą. Renovavus daugiabutį patalpų oro temperatūra dažnai tampa stabilesnė dėl pagerintos šiluminės izoliacijos ir langų kokybės.

Siekiant išsaugoti kuo daugiau šilumos namuose ir užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose, geriausias sprendimas yra vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas.

„Subalansuota šildymo sistema leidžia tolygiai paskirstyti šilumą visuose pastato aukštuose, o radiatorių termostatiniai ventiliai suteikia gyventojams galimybę individualiai reguliuoti temperatūrą pagal savo poreikius. Atlikus daugiabučių auditą, nustatyta, kad daugumos jų vidaus oro temperatūra atitinka rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną“, – teigė E. Petrauskas.

Komfortiškas oro drėgnumas

Oro drėgnumas yra būtina komforto sąlyga namuose, užtikrinanti sveiką gyvenamąją aplinką. Tiriant oro kokybę renovuotuose pastatuose, buvo nustatyta, kad daugiau kaip 90 proc. vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į 35–60 proc. diapazoną. Nė viename iš tirtų pastatų santykinės drėgmės vidutinės reikšmės nebuvo žemesnės, nei rekomenduojama higienos normoje.

„Buto santykinės drėgmės lygis glaudžiai priklauso nuo tinkamo vėdinimo. Efektyviai sureguliuotos vėdinimo sistemos gali sumažinti oro drėgnumą net iki 5–10 proc. Tai yra naudinga tiek gyventojų sveikatai, tiek ir pačiam būstui, nes sumažina pelėsio atsiradimo riziką. Vis dėlto sandariuose, natūraliai vėdinamuose pastatuose drėgmės perteklius vis dar yra problema, todėl gyventojai turėtų įprasti reguliariai vėdinti patalpas“, – tikino ekspertas.

Geresnė oro kokybė

Pasak eksperto, oro kokybė bute stipriai priklauso ir nuo anglies dioksido koncentracijos, darančios tiesioginį poveikį žmogaus produktyvumui ir sveikatai. Renovuotuose daugiabučiuose šį klausimą geriausiai sprendžia jau minėtos rekuperacinės vėdinimo sistemos. Nors užtikrinti tinkamą patalpų oro kokybę įmanoma ir esant natūraliai vėdinimo sistemai, tačiau tokiu atveju yra neišvengiamos didesnės šiluminės energijos sąnaudos.

78 proc. tikrintuose daugiabučiuose užfiksuotų anglies dioksido koncentracijos verčių neviršijo auditorių nustatytos ribos.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.