Europiečiai – žemai

Automobilių mėgėjų skonis ir pasirinkimas Lietuvoje ir pasaulyje turi panašumų, tačiau toli gražu ne visada. Tarp skirtumus lemiančių faktorių – smarkiai besiskiriančios finansinės galimybės. Apie automobilį, kurį gali sau leisti šveicarai, norvegai ar amerikiečiai, vidutinis statistinis mūsų pirkėjas gali tik pasvajoti.

Tačiau akivaizdu, kad dabartiniai pasauliniai lyderiai ateityje neišvengiamai suformuos ir naudotų transporto priemonių pasiūlą mūsų šalyje.

JAV kompanija „JATO Dynamics“ daugelį metų kaupia ir analizuoja išsamius duomenis apie pasaulinę automobilių rinką. Neseniai amerikiečiai pateikė modelių sąrašą, kurių 2023 m. pasaulyje buvo parduota daugiausia. Į lyderių gretas pateko net 25 modeliai. Tarp populiariausių naujų markių minima net trylika Japonijos gamintojų modelių, penki – amerikiečių, trys – kinų (visi BYD modeliai), po du – iš Pietų Korėjos ir Europos.

„Šiandien pasaulinė automobilių rinka turi aiškų čempioną. Pernai pagal pardavimus dominavo „Tesla Model Y“. Jis lyderio pozicijas pasaulyje išlaikė ir pirmą šių metų pusmetį“, – teigė automobilių rinkos ekspertas Gediminas Dijokas.

Skonis skiriasi

Milijono parduotų automobilių ribą pernai peržengė tik du modeliai – amerikietiškasis „Tesla Model Y“ (1,22 mln.) ir japonų „Toyota RAV4“ arba atnaujintas jos variantas „Wildlander“ (1,07 mln.).

Senajame žemyne itin gerai parduodamas mažalitražis „Renault Clio“ ir pigioji „Dacia Sandero“.

Žemiau išsirikiavo „Honda CR-V / Breeze“ (846 tūkst.), „Toyota Corolla / Levin sedan“ (803 tūkst.), „Toyota Corolla Cross / Frontlander“ (715 tūkst.). Antroje dešimtuko pusėje rikiuojasi „Toyota Camry“ (650 tūkst.), „Ford F-150“ (623 tūkst.), „Toyota Hillux“ (605 tūkst.), „Nissan Sentra / Sylphy“ (534 tūkst.), „Tesla Model 3“ (508 tūkst.).

Automobilių prekybos platformai Caramba.lt vadovaujantis G. Dijokas pastebi, kad pasaulio populiariausių modelių dešimtuke nėra lietuvių pamėgtų „Volkswagen“ ar „Škoda“ modelių, tačiau gausu „Toyota“.

„Anksčiau „Toyota“ karaliavo ir pasaulio rinkos viršūnėje, kol iš ten jos neišstūmė „Tesla“. 2024 m. rinkų rezultatai rodo, kad „Tesla Model Y“ išlaiko pagreitį ir pagal pardavimus šiemet toliau dominuoja pasaulyje, – pastebi G. Dijokas. – Beje, šis modelis pernai buvo perkamiausias ir Europoje. Unikalus atvejis, nes amerikiečių automobilis pirmą kartą mūsų žemyne pranoko europietiškus prekės ženklus ir vietinius gamintojus.“

Požiūris: Europoje itin vertinamos taupesnės mašinos, pavyzdžiui, prancūziška „Renault Clio“. Vytauto Liaudanskio nuotr.

SUV dominavimas

Populiariausių naujų automobilių Europoje penketas atrodė kiek kitaip nei pasaulinis, tiesa, su ta pačia „Tesla Model Y“ priešakyje. Senajame žemyne itin gerai parduodamas mažalitražis „Renault Clio“ ir pigioji „Dacia Sandero“. Taip pat į penketuką patenka miesto visureigis „Volkswagen T-Roc“ ir taupusis „Peugeot 208“.

G. Dijokas pripažįsta, kad elektra varomų transporto priemonių paklausa nebešuoliuoja taip veržliai kaip anksčiau, o benzinu varomos transporto priemonės susigrąžina patrauklumą. Šių pardavimų rezultatai pasaulyje tapo tokie pat geri, kaip prieš COVID-19 pandemiją. Šiuo metu nauji automobiliai su benzininiais varikliais taikosi į du trečdalius rinkos.

„Tuo pat metu dyzelinių automobilių rinkos dalis tiek globaliu, tiek Europos mastu toliau traukiasi. Tačiau tendencijos Europoje rodo, kad vietoj dyzelinių žmonės renkasi ne elektrines, o benzinu varomas transporto priemones“, – pridūrė pašnekovas.

Specialisto nuomone, kurį laiką vyravęs dėmesys elektromobiliams nesukėlė pakankamai stipraus impulso ir lūžio naudotų automobilių rinkoje. Įkrovimo stotelių infrastruktūra ir prieiga vis dar kelia galvos skausmą vairuojantiems tiek grynuosius EV, tiek iš tinklo įkraunamus hibridus (PHEV).

Apibendrindamas „JATO Dynamics“ duomenis, G. Dijokas konstatavo, kad pasaulyje vairuotojai jaučia stiprias simpatijas SUV klasės automobiliams, miestų visureigiams. Pernai SUV modeliai pasaulyje pasiekė naują pardavimų rekordą – iš viso jų parduota 36,72 mln. vienetų, o jų rinkos dalis buvo didžiausia per visą istoriją.

Naujokai: tarp populiariausių naujų markių įsiveržė ir trys kiniški BYD modeliai. „Scanpix“ nuotr.

Eksperimentuoti nelinkę

Minėti populiariausi nauji modeliai jau važinėja ir Lietuvos keliais. Vis dėlto tikrąjį pripažinimą jie pelnys po kelerių metų, kai taps labiau įperkami masiniam vartotojui. O kurios naudotos transporto priemonės šiais metais yra nepamainomos mūsų regione?

Įmonės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas teigė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione pirkėjai yra gana konservatyvūs ir dažniausiai renkasi iš vos kelių modelių, kurie jau senokai nusipelnė geros reputacijos mūsų krašte.

Dyzelinių automobilių rinkos dalis tiek globaliu, tiek Europos mastu toliau traukiasi.

„Dažniausiai ieškoma tokių automobilių, kurie tenkintų ne tik išvaizda, bet ir praktiškumu. Perkamiausias penketukas, remiantis mūsų pardavimų duomenimis, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra labai panašus. Mūsų regiono vairuotojai itin noriai renkasi „Volkswagen Passat“, „Škoda Octavia“, „Opel Astra“, „Volvo V60“ ir „Nissan Qashqai“, – vardijo ekspertas.

Renkasi praktiškumą

P. Valiukėno nuomone, daug ką lemia kainos ir kokybės santykis. Išpopuliarėję modeliai yra praktiški, ilgai tarnauja ir retai genda. Be to, juos remontuojant nesunku rasti reikiamų detalių.

Kalbant vien apie Lietuvą, perkamiausių automobilių statistika čia nesikeičia ilgus metus. Neskaitant išvardytų, stiprias pozicijas užima ir „Toyota“ markė.

„Lietuva tuo ir išsiskiria, kad penkių perkamiausių naudotų automobilių modeliai beveik nekinta jau keletą metų. Anksčiau jaunimas dažniau norėdavo akį traukiančios transporto priemonės. Šiandien vis dažniau norima investuoti į pirkinį, kuris yra praktiškesnis“, – pabrėžė P.Valiukėnas.

Pašnekovas pastebi aiškią tendenciją – pastaruoju metu lietuviai vis rečiau renkasi prabangius ratuočius. Jo nuomone, tam įtakos turi padidėjusios EURIBOR palūkanos. Tad potencialūs klientai, užuot pirkę mašiną išsimokėtinai, neskuba priimti sprendimų.

Konkurencija: JAV ir Europos gamintojai buvo priversti riboti kainas, bet jiems gali padėti įvesti papildomi mokesčiai įvežamiems Kinijos automobiliams. Scanpix nuotr.

Populiarumo veiksniai

„Tesla“ ir kitų elektromobilių populiarėjimą lemia įvairūs veiksniai. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skaičiuoja, kad 2023 m. elektromobilių pardavimas gerino naujus rekordus ir globaliai pasiekė 13,7 mln. parduotų naujų modelių (iš jų Europoje – 3,2 mln.). Elektra varomų automobilių rinkos dalis nuo 2020 m. išaugo nuo maždaug 4 iki 18 proc.

Elektromobilių pardavimo augimas nesustos ir šiemet. IEA prognozuoja, kad visame pasaulyje bus parduota apie 16,6 mln. naujų elektra varomų modelių, iš jų Europoje – 3,4 mln. Agentūros skaičiavimu, vien per pirmąjį 2024 m. ketvirtį pasaulyje parduota per 3 mln. elektromobilių – penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tiesa, šis augimas nuosaikesnis, nei prieš keletą metų rinkas drebinęs bumas. Iš dalies jį lėmė pačių gamintojų pastangos – elektromobilius pamažu pristato visos bendrovės, o augant pasirinkimui vartotojai dairosi ir palankesnių kainų.

Atsargūs: lietuviai elektrifikacijos kerams pasiduoda sunkiai, mieliau renkasi benzininius variklius. „Scanpix“ nuotr.

Konkurencija verčia peržiūrėti kainas net ir didžiausius žaidėjus. Bene aktyviausiai į paklausos dinamiką reaguoja JAV gamintoja „Tesla“: kainodarą jau koregavusi 2023-aisiais, „Reuters“ duomenimis, pavasarį bendrovė įvairiose rinkose vėl sumažino savo populiariausių modelių kainas apie 1 500–2 000 eurų. Kaip ir „Tesla“, itin jautriai su agresyvia Kinijos gamintojų konkurencija susiduria „Volkswagen“ ir kiti ambicijų elektromobilių segmente neslepiantys gamintojai. Jų konkurentai iš Kinijos, kaip antai BYD ar „Nio“, vieną po kito pristato naujus pigesnius elektromobilius ir drąsiai skverbiasi į Europą. Senajame žemyne papildomą spaudimą kelia ir daugybė kitų žaidėjų: nuo mažus elektromobilius rinkai ruošiančių „Stellantis“ prekių ženklų iki populiariausių SUV modelių gamintojų. Vienu tokių tapo ir Pietų Korėjos įmonė KGM (anksčiau „SsangYong“).

Vos prieš keletą metų šio segmento elektromobilių kainos nenusileisdavo žemiau 50 tūkst. eurų. Tačiau didėjant pasiūlai gamintojams ir pardavėjams teko peržiūrėti kainodarą, be to, atsirado ir kitų paskatų. Nuo 2023 m. pradžios įmonėms ir gyventojams, kurie yra PVM mokėtojai, Lietuvoje taikoma lengvata lengviesiems elektromobiliams ir įkraunamiesiems hibridams įsigyti. Išsirinkus norimą minėtų tipų automobilį, kurio kaina neviršija 50 tūkst. eurų su PVM, šį mokestį galima atskaityti. Be to, naujus elektromobilius įsigijusios įmonės iki 2026 m. pabaigos gali pretenduoti į 4 tūkst. eurų Aplinkos projektų valdymo agentūros kompensaciją, skatinančią alternatyviųjų degalų naudojimą, o fiziniai asmenys – į analogišką 5 tūkst. eurų išmoką.