- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statytojai pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vienišam, iš vidutinės algos gyvenančiam žmogui – beveik nebeįmanoma, o ir kiti dažnai įpirkti gali tik labai nedidelį. Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad norinčių ir galinčių įsigyti nuosavą stogą virš galvos šiemet daugės. Ir ne tik dėl augsiančių atlyginimų ir mažėsiančių palūkanų. Valdžia svarsto apie valstybės paramą pradiniam įnašui ir paskolos įmokoms, praneša LNK.
Daliai vilniečių svajonė įsigyti nuosavą būstą kasmet vis tolsta. Pradinio įnašo susitaupymas gali užtrukti net kelis dešimtmečius.
„Matematiškai vertinant, jei pirkėjas kas mėnesį atsidėtų 10 proc. savo vidutinių pajamų, vidutinio būsto įnašui reikėtų taupyti apie 20 metų“, – teigė „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus.
Kaune ir Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali sau leisti 80 kv. m būstą, tačiau Vilniuje – vos 50 kv. m.
Jei būsto reikia didesnei šeimai, pavyzdžiui, keturių ar daugiau asmenų, kelių kambarių butas Vilniuje tampa labai brangus – kvadratinio metro kaina naujos statybos įrengtame bute siekia mažiausiai 4 tūkst. eurų“, – aiškino A. Čiagus.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje yra apie 15 tūkst. būstų, kuriuose nenaudojama elektros energija – tai reiškia, jog jie yra laisvi.
Tikėtis kainų kritimo jau neverta.
„Blogiausia situacija yra tada, kai būstas perkamas tikintis, kad jo kaina tiesiog pakils, ir bus galima parduoti brangiau. Tokiu būdu formuojamas nekilnojamojo turto kainų burbulas“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Kiti, priešingai, atideda būsto įsigijimą tikėdamiesi kainų mažėjimo.
„Tikėtis kainų kritimo jau neverta. 2023 metais antrinė rinka brango apie 8 proc., o šiais metais, iki lapkričio mėnesio, kainos išaugo dar 6 proc. Tie, kurie laukė kainų kritimo, iš esmės prarado nemažas sumas pinigų“, – tikino A. Čiagus.
„Buvo nekilnojamojo turto segmentų, kur būstas šiek tiek pigo, tačiau kur kas mažiau nei stebėta Vakarų valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šiaurės šalyse buvo užfiksuotas reikšmingesnis kainų mažėjimas“, – sakė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pagalbos ranką gyventojams ištiesti žada valdžia. Socialdemokratai jau svarsto reformas, kurios palengvintų būsto įsigijimo sąlygas. Teigiama, kad būstas taps įperkamesnis, sukūrus specialų būsto fondą.
„Planuojami paramos mechanizmai ne tik pradiniam įnašui, bet ir įmokų mokėjimui. Kalbama ne tik apie socialinį būstą, bet ir apie municipalinį būstą, orientuotą į vidurinę klasę su galimybe jį išsipirkti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Rugienė.
Tačiau ekonomistai aiškina, kad, jei toks žingsnis nebus gerai apskaičiuotas, poveikis gali būti priešingas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Reikia turėti išsamių žinių ir labai atsargiai bei laiku planuoti tam tikras intervencijas, nes jos gali sukelti ilgalaikių rizikų arba net nepasiekti pirminio tikslo – pagerinti būsto įperkamumą“, – akcentavo I. Genytė-Pikčienė.
„Mums nereikia sukurti ir nesinori tikėtis tokios paklausos, kuri lemtų kainų šuolį dviženkliu tempu. Tokia situacija nėra tvari“, – sakė G. Šimkus.
Vietoj to, vėl siūloma grįžti prie nekilnojamojo turto mokesčio svarstymo, kurio ankstesnei valdžiai nepavyko įvesti.
Vis dėlto statytojai neslepia, kad antroji 2024 metų pusė leido lengviau atsikvėpti.
„Nuo vasaros vidurio pradėjo gerėti pardavimų rodikliai, o metų pabaigoje jaučiamas didesnis aktyvumas“, – dalijosi A. Čiagus.
Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduota beveik 3 tūkst. 200 butų – tai aukščiausias mėnesio rezultatas per pastaruosius trejus metus, nors kainos ir toliau kyla.
Būsto įperkamumas didės dėl augančių atlyginimų, mažos infliacijos, žemesnių palūkanų normų ir gerėjančių paskolų refinansavimo galimybių. Tačiau didėjant paklausai, kainos taip pat kils.
„Natūralu, kad, kai paklausa auga, o pasiūla yra ribota, kainoms mažėti erdvės nėra“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Brangsta ne tik naujos, bet ir senos statybos būstai. Kalbant apie tipinį dviejų kambarių butą gyvenamajame rajone, šiuo metu Vilniuje toks kainuoja apie 100 tūkst. eurų, o Kaune ir Klaipėdoje – apie 75 tūkst. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, per pirmus devynis 2024 metų mėnesius naujai išduotų paskolų suma, palyginus su ankstesniais metais, išaugo kiek daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 1,77 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...