„Įstatymas už šias nusikaltamas veikas leidžia skirti griežčiausią, realią laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad kaltinamoji yra jauna, neteista, nėra pakankamas motyvas ir pagrindas švelninti bausmę. Be to, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima laikyti to, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismo nuomone, Vida B. iš tiesų visiškai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ir bando sušvelninti savo padėtį bei sukelti aplinkinių gailestį vaizduodama save kaip susidariusių aplinkybių auką“, – griežtos bausmės paskyrimo motyvus aiškino bylą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė.

Daugiau nei 100 puslapių apimties nuosprendyje pažymima, kad nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir dėl įvykusios tragedijos gailėjosi, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad Vida B. nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą.

Teisėja Sigita Meškauskienė

„Šios baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad kaltinamoji nebuvo linkusi pilnai pripažinti savo kaltės ir visokiais būdais bandė išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti savo naudai. Vida B. ikiteisminio tyrimo metu neigė ilgam be priežiūros palikusi savo vaikus. Pasakojo, kad vaikai buvo pavalgę, užmigdyti. Taip pat teigė, kad jų vienų niekada nėra palikusi namuose, tačiau nustatyta, kad vaikai net 16 kartų vieni buvo palikti namuose, kad jie, priešingai ne nurodo kaltinamoji, tragedijos dieną nebuvo pavalgę ir kad vaikų kūnai rasti kitame kambaryje, nei kad nurodo žuvusių vaikų motina“, – taip kaltinamosios prisipažinimą ir gailėjimąsi vertino septynerius metus baudžiamąsias bylas nagrinėjanti teisėja.

Pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas

Kaip jau rašyta, kaltinimą šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje palaikiusi prokurorė Renata Oželienė siūlė žuvusių mažamečių 38-erių metų motinai Vidai B., kaltintai piktnaudžiavimu savo teisėmis ir pareigomis paliekant ilgą laiką vaikus be priežiūros ar panašiai žiauriai su jais elgiantis bei neatsargiu gyvybės atėmimu, vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nors teisiamoji ir pilnai pripažino savo kaltę bei sutiko atlyginti moralinę žalą broliuką su sesute praradusiam savo vyriausiajam sūnui, kuris taip pat dar nepilnametis.

Pastarąjį atstovavusi valstybės paskirta advokatė Rasa Kalkauskienė buvo pareiškusi kaltinamajai 3 tūkst. eurų ieškinį, kurį šiandien teismas patenkino.

Tokia pati advokatė buvo skirta ir Vidai B., viešai pasižadėjusiai įsidarbinti ir atlyginti vyresnėliui padarytą moralinę žalą. Per daugiau kaip valandą trukusią jos apklausą, vykusią už uždarų teismo salės durų, netrūko nei emocijų, nei ašarų. Kadangi žuvusių mažamečių mama pilnai pripažino savo kaltę, pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, į kurį liudytojai nėra kviečiami.

Vaikai net 16 kartų vieni buvo palikti namuose, kad jie, priešingai ne nurodo kaltinamoji, tragedijos dieną nebuvo pavalgę ir kad vaikų kūnai rasti kitame kambaryje, nei kad nurodo žuvusių vaikų motina.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas ir jau minėtas nepilnametis teisiamosios sūnus, siekiant apsaugoti pastarojo teises, negalima skelbti nei jo motinos pavardės, nei nuotraukos.

Vidurdienio tragedija

Ši tragedija įvyko pernykštės kovo 26-osios popietę. Ugniagesiai gelbėtojai, išlaužę degančio iš dalies aptinkuoto medinuko, kurio visi langai buvo su grotomis, duris, dūmuose skendinčiame jo viduje rado du vaikus.

Dvejų metų mergaitė ir jos penkerių metų brolis aptikti be gyvybės ženklų lovose. Juos dar bandė gaivinti gausios greitosios pagalbos medikų pajėgos. Tačiau visos šių pastangos buvo bevaisės.

Ekspertai nustatė, kad vaikai mirė apsinuodiję smalkėmis.

Žuvusiųjų mama tikino palikusi mažamečius vienus namuose trumpam. Reikėjo pasiimti iš banko už juos iš valstybės gautą paramą. Į jo skyrių, esantį prie „Girstučio“, nuvyko maršrutiniu mikroautobusu. Tokiu pačiu būdu iš ten ir grįžo. Be to, esą paliko vaikus miegančius. Nors sūnų ugniagesiai gelbėtojai rado ne toje lovoje, kurioje ji šį paliko.

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Iškalbingas praeities šleifas

Kodėl nepaliko mažamečių greta gyvenančiai savo mamai, pas kurią tądien su jais pietavo, o užrakino, nepranešdama, kad išvyksta ir nepalikusi rakto, teisiamoji paaiškinti negalėjo.

Bylą teismui rengę teisėsaugininkai kaip vieną iš galimų vaikų žūties versijų tyrė ir tyčinį jų gyvybės atėmimą.

Ugniagesių gelbėtojų duomenimis, nelaimę prišaukė krosnių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.

Po tragedijos paaiškėjo, kad prieš porą metų, vykdant prevencinę akciją, jie jau buvo konstatavę netinkamą šio namuko šildymo įrenginių priežiūrą.

Paaiškėjo, kad tais pačiais 2016-aisiais administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams buvo bausta ir žuvusių mažylių mama, rasta tada, kaip ir jos sugyventinis, neblaivi.

Tai buvo jai dar gyvenant Pagėgiuose, iš kurių persikėlė į Kauną likus porai metų iki tragedijos – 2016-ųjų balandį.

Tada Vidai B. buvo nustatytas 3,52 prom. girtumas. O po šio įvykio, neapsikentęs tokio jos gyvenimo būdo, į vaikų globos namus pats pasiprašė vyriausiasis Vidos B. sūnus, tebegyvenantis ten iki šiol.

Nustatytas 0,09 promilių girtumas Vidai B. ir po mažiausiųjų vaikų žūties. Iš viso ji pagimdė šių keturis, tačiau tik pastaruosius augino pati.

Teisėsaugininkai nustatė, kad ji buvo palikusi šiuos vienus apie valandą. Ir tai buvo ne pirmas kartas. Palikdavo ji mažamečius vienus namuose ir naktį.

Ginčai už uždarų durų

Iš pradžių neigusi savo kaltę, vėliau žuvusių mažamečių motina savo poziciją pakeitė.

Nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas ir atskirai gyvenęs, tačiau padėjęs materialiai žuvusiųjų tėvas. Pastarasis jokio ieškinio buvusiai sugyventinei nepareiškė. Ir atsisakė teisės į paskutinį žodį, ko prašo teismo.

Žuvusių mažylių motina, suteikus jai teisę į paskutinį žodį, tepasakė, kad gailisi dėl to, kas atsitiko, ir lanko jų kapus.

Portalui kauno.diena.lt ji teigė prašysianti teismo, kaip įmanoma, švelnesnės bausmės. „Aš gi nenorėjau...“ – toks buvo teisiamosios pasiteisinimas.

Vida B.

Valstybės jai skirta advokatė Angelė Fominienė, savo ruožtu, prašė teismo atsižvelgti, kad jos ginamoji teisiama pirmą kartą ir už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo. Be to, prisipažįsta. Todėl prašyta neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės, ką taip pat numato Baudžiamasis kodeksas esant tokioms aplinkybėms.

Tačiau prokurorė prašė nepripažinti teisiamosios prisipažinimo jos kaltę lengvinančia aplinkybe ir skirti jai realią laisvės atėmimo bausmę.

Už neatsargų vaikų gyvybės atėmimą Baudžiamasis kodeksas numato įkalinimą iki šešerių metų. Už tai numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Už piktnaudžiavimą motinos teisėmis ar pareigomis – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.