Plėšrūs paukščiai – vieni jautriausių, jie vieni pirmųjų nukenčia, prastėjant aplinkos būklei. Nors vykdoma daug įvairių iniciatyvų, siekiant apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau ne visos jos pamatuotos ir pagrįstos.
Miškais ateina auksinis ruduo, atnešantis milijonus paukščių, kurie praskris pro mūsų šalį. Šiuo metu yra pats sezoninės paukščių migracijos įkarštis. Dauguma jų jau keliauja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai jų pasieks Afrikos žemyną. Dalis šių paukščių ant kojos turi žiedus. Tai savotiški įvairių šalių ambasadoriai. Lietuvoje apžieduoti sparnuočiai ant savo kojos turi žiedą – lietuvišką „pasą“ su Lietuvos zoologijos muziejaus adresu.
Lietuvos ornitologų draugija kartu su VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondu“ bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi organizavo akciją, skirtą jūrinių erelių stebėjimams žiemos mėnesiais.
Lietuvos ornitologai jau vienuoliktą kartą tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Akcija skirta vienos iš Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšių apskaitai, siekiant įvertinti žiemojančios populiacijos ar atskirų individų gausą ir žiemojimo atvejus.
Nuo 2003 metų VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ (GPVF) pradėjo ir jau septynioliktus metus vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje. Nuveikta išties daug.
Kauno „Žalgirio“ ekipos dubleriai galėjo atsiplėšti nuo persekiotojų ir priartėti prie lyderių ketverto, tačiau tuo nepasinaudojo. Kauniečiai savo aikštėje apmaudžiai turėjo pripažinti vienų Nacionalinės krepšinio lygos (NKL-Vikingloto) autsaiderių - Mažeikių „Erelių“ klubo pranašumą.
„Pagaliau!“, „Nuostabu“, „Gera žinia“. Praeitą savaitę taip džiūgavo „Facebook“ puslapio „Padėkime ereliams“ sekėjai, sulaukę žinios, kad į Lietuvą sugrįžo mažojo erelio rėksnio patelė Metida.