Ekonomistai sako, kad dabartinis degalų kainų padidėjimas neprivers žmonių atsisakyti automobilių. Gyventojai esą ieškos kitų išlaidų, kurias galima sumažinti, todėl mažesnio degalų suvartojimo neprognozuojama. Be to, pasak kai kurių ekspertų, jau dabar žmonės yra įpratę važinėti taupiau – dažniau keliauja grupėmis, renkasi ekonomiškesnius automobilius ar pigesnį kurą.

Sakyti, kad degalų kainas gyventojai ir žiniasklaida ypač stebi pastaruoju metu, kai kainos sukasi apie penkis litus, nebūtų tikslu. Pasak analitikų, būtent degalai – yra ta grupė prekių, kurių kainų pokyčiai žmones visada jaudina labiausiai.

„Degalų kainas praktiškai matome beveik ant kiekvieno kampo, kur yra benzino kolonėlės“, – sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė. Anot jos, penki litai degalų kainų švieslentėje gyventojus itin veikia psichologiškai.

„Jei pažiūrėsime, kas labiausiai brango per antrąjį praėjusių metų pusmetį, tai pamatysime, kad labiausiai pabrango malkos. Tas pabrangimas siekia 29 procentus. O transporto priemonių degalai brango 13 procentų. Galime skaičiuoti, kad nuo metų pradžios yra dar keletas procentų prisidėję.

Bet žmones labiausiai erzina ir nerimą kelia tai, kad tos degalų kainos dabar brangsta kiekvieną dieną ir neaišku, kada bus to brangimo pabaiga. Nemaža dalis žmonių mano, kad tai yra pirmo būtinumo prekė, kurios atsisakyti jie negali“, – teigia J. Varanauskienė.

Jeigu paprašytume prisiminti, kada pirmą kartą degalų kainos perkopė 4 litų ribą, turbūt lengva nebūtų. Dėl vis besikeičiančių kainų atrodo, kad tai buvo gana neseniai, tačiau keturių litų už litrą populiariausių degalų kainą pasiekė 2008-taisias.

Vadinasi, tam, kad degalai pabrangtų dar litu, prireikė ketverių metų. Per tą laiką kai kurie maisto produktai ar kiti energetiniai ištekliai brango labiau, tačiau, kaip pastebi ekonomistai, racionalūs paaiškinimai žmonių nenuramina.

„Viena priežastis turbūt yra tai, kad degalai ir taip yra brangūs. Minimalieji akcizai neatsižvelgia į tai, kokios yra pragyvenimo sąlygos šalyje. Visoje Europoje taikomas minimalus akcizas reiškia, kad turtingesnėse šalyse šitą akcizo naštą pakelti yra žymiai lengviau negu Lietuvoje.

Dalis to pykčio yra pateisinama. Aišku, tai yra labai arti vartotojo. Vartotojai tai nuolatos mato, turbūt kas kelias dienas šito kuro pilasi. Be to, degalinės reklamuoja savo kainą, todėl visa tai yra matoma ir matoma, kad jos kyla. Viskas čia yra labai paprasta – žmonės nemėgsta kylančių kainų“, – tvirtina Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Pasak jo, nepaisant padidėjusių kainų, vargu ar būtų galima prognozuoti, kad gyventojai rečiau naudosis automobiliais. Net ir tie, kurie prieš keletą metų sakė, kad mažiau važinės galbūt tada, kai degalų kaina pasieks penkis litus, greičiausiai šiandien tokių savo žodžių netesės.

„Ekonomistai yra pripratę manyti, kad degalų paklausa nėra elastinga kainos atžvilgiu – net ir esant aukštoms degalų kainoms, žmonėms yra labai sunku jų atsisakyti. Žmonės, kurie būtų išleidę pinigus kitoms prekėms, dabar jas išleis degalams. Tas procesas, kai žmonės pradeda naudotis dviračiais ar viešuoju transportu, yra labai lėtas“, – sako Ž. Šilėnas.

„Manau, kad dabartinis kainų pakilimas, ko gero, dar nėra ta riba, dėl kurios žmogus atsisakytų automobilio ir naudotųsi kažkokiomis alternatyviomis priemonėmis.

Verčiau žmonės ieško, kaip gauti tą pačią paslaugą – važiuoti automobiliu, ten, kur nori – bet gauti ją pigiau. Kontrabandinių degalų paklausa darosi didesnė ir aktualesnė daugeliui žmonių. Manyčiau, kad šiuo metu tas kainos pasikeitimas tiems žmonėms, kurie transportą naudoja intensyviai, nebus tas paskutinis lašas, kuris verstų atsisakyti savo asmeninio transporto“, – tikina ekonomistė Julita Varanauskienė.

Ji sako, kad žmonės, kurie dėl brangstančių degalų norėtų sumažinti savo išlaidas, turėtų gerai paskaičiuoti ir įvertinti savo įpročius ir galbūt ieškoti būdų, kaip degalinėse palikti mažiau pinigų.

„Jeigu mes kalbame apie tuos, kuriems automobilis yra tik patogumo priemonė, jie daugiau važinėjasi miesto ribose, tai jiems reikėtų susėsti ir paskaičiuoti, ar nebūtų pigiau ir dar pakankamai patogu naudotis visuomeniniu transportu. Jeigu automobilis yra būtinybė, žmonės kooperuojasi – į automobilį sėda keliese ir dalinasi sąnaudas“, – teigia SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tuo metu Ž. Šilėnas iš Laisvosios rinkos instituto sako, kad Lietuva neišnaudoja visų galimybių, galinčių atpiginti degalus šalies viduje.

„Lietuva turėtų kelti klausimą, kad Europos Sąjungoje minimaliųjų akcizų išvis neturėtų būti. Lietuva yra tarp dviejų ne Europos Sąjungos šalių, kur benzinas yra istoriškai pigesnis. Lietuva taiko akcizo mokestį, kuris yra didesnis negu yra nustatytas Europos Sąjungos. Ir jį galėtų sumažinti, tarkim, 26 centais litrui. Be to, dar priskaičiavus tai, kad PVM yra skaičiuojamas „ant akcizo viršaus“, tai galime daryti tokią prielaidą, kad bent 30 centų galėtų benzinas pigti. Nuo sumažėjusios degalų kainos visi vartotojai tikrai išloštų ir tiesiogiai pirkdami kurą, ir tiesiogiai pirkdami kitas prekes“, – sako Ž. Šilėnas.

Tačiau Finansų ministerija šiuo klausimu laikosi tvirtos pozicijos: ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad toks žingsnis nepateisintų degalų kainų mažėjimo lūkesčių, o valstybės biudžetas prarastų pajamas. Anot Finansų ministerijos, degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Taip pat ir nuo konkurencijos rinkoje bei degalų paklausos.